Jiems reikia pagalbos.
Jau yra sukurta daug techninių priemonių.
Kurios padeda rasti reikiamą vietą.
Ar neleidžia atsitrenkti į kliūtis kelyje.
Taip pat yra programų.
Kurios įsimena kelius.
Kuriais žmogus dažnai eina.
Bet ir šiandien geriausi neregių pagalbininkai yra du.
Tai baltoji lazdelė.
Ir šunys vedliai.
Patys aklieji mano įvairiai.
Vieni jų myli šunis.
Ir sako.
Kad šuo gali labai padėti nematančiam žmogui.
Šunys gali labai tvarkingai vedžioti žmogų gatvėmis.
Ir padėti jam apeiti kliūtis.
Gali rasti įėjimą ar išėjimą.
Šunys atsimena daugybę komandų.
Nes yra labai protingi.
Žmonės mėgsta bendrauti su gyvūnu.
Ir tai teikia gerų emocijų.
Kiti neregiai nenorėtų turėti šuns vedlio.
Nes gyvūną reikia šerti.
Ir prižiūrėti.
Laiku išvesti į lauką.
Jei nori turėti gerą vedlį.
Jį reikia nuolat mokyti.
Kitaip šuo viską užmirš.
Vis dėlto neregiai ir šunys draugauja iki šiol.
Būti neregių vedliais tinkamiausi tam tikrų veislių šuniukai.
Labradoro ar auksaspalviai retriveriai.
Vokiečių aviganiai.
Arba nauja veislė – labradudeliai.
Šunų vedlių mokyklų yra daugelyje šalių.
Netgi mūsų kaimynėse.
Latvijoje ir Estijoje.
Lietuvoje tokių mokyklų nėra.
Lietuviams geriausiai žinoma Rygos „Teodoro“ šunų mokykla.
Šioje mokykloje lankėsi ir Klaipėdos aklieji.
Lietuvoje šunų vedlių nėra.
Taip yra todėl.
Kad Lietuvoje nėra šunų mokyklos.
Ir neregiai negali patys įsitikinti.
Kaip šunys galėtų jiems padėti.
Daugelis nematančių žmonių gyvena mažuose butuose.
Ir šunų pagalbos jiems namuose nereikia.
Be to, šunį laikyti brangu.
Reikia pirkti šunų ėdalą.
Jei šuo suserga.
Reikia pirkti vaistus.
Kainuoja ir šunų mokymas.
Daugelis žmonių su negalia gauna labai mažai pinigų.
Šuo vedlys kainuotų tikrai brangiai.
Gal net 10 tūkstančių eurų.
Kitose šalyse išlaikyti šunis vedlius padeda labdaros organizacijos.
Anglijoje yra daug tokių organizacijų.
Kurios rūpinasi gyvūnais.
Taip pat ir šunimis vedliais.
Todėl neregiams turėti tokį šunį kainuoja labai mažai.
Arba visai nekainuoja.
Neįgaliųjų reikalų departamento specialistai pradėjo aiškintis.
Ar Lietuvos akliesiems reikėtų šunų vedlių.
Ir kiek žmonių norėtų juos turėti.
Papildomai reikėtų pasirūpinti.
Kad ir šuo gautų tinkamą pagalbą.
Ir gerą priežiūrą.
Agnė Klemanskienė yra Neįgaliųjų reikalų departamento specialistė.
Ji pasakoja.
Kai kuriose šalyse apie šunį vedlį įrašo į neįgaliojo pažymėjimą.
Tada šuo su žmogumi gali eiti net ten.
Kur kitų gyvūnų neįleidžia.
Į pramogų ar poilsio vietas.
Į įstaigas.
Lietuvoje tokios galimybės dar nėra.
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga klausė neregių.
Ar jie norėtų tokio šuns.
Vieni žmonės sakė, kad norėtų.
Nes šuo būtų ir pagalbininkas.
Ir draugas.
Bet kai kurie mano kitaip.
Eglė Jarmolavičiūtė turi šunį.
Ir su juo praleidžia daug laiko.
Ji sako.
Kad mokymas gyvūną vargina.
Ji yra mačiusi šunų vedlių.
Kurie vedžioja akluosius.
Šie gyvūnai vakare būna labai pavargę.
Ir jau nieko nebenori.
Kai kurie pavargsta net per pusę dienos.
Šuo gali būti pagalbininku iki 7 metų.
Arba iki 8 metų.
Jį mokyti reikia nuo 1 metų.
Iki 2 metų.
Taigi šie šunys gali dirbti tik apie 6 metus.
Alva Survilienė yra kaniterapeutė.
Ji dirba su šunimi.
Kuris padeda sergantiems žmonėms.
Specialistė patvirtina.
Kad šuo su neregiu pavargsta.
Todėl reikia galvoti ir apie jo poilsį.
Bet šunims patinka būti su žmonėmis.
Ir jiems reikia duoti veiklos.
Kitaip šuo būna išlepinamas.
Ir tai kenkia jam pačiam.
Žmonės su regėjimo negalia turi teisę gauti reikiamas paslaugas.
Jeigu reikia, ir šunį vedlį.
