Nes jie mato, kas vyksta scenoje.
Bet negirdi.
Ir dažnai negali sužinoti.
Apie ką ten kalba.
Kartais organizatoriai pasirūpina kurčiaisiais.
Parengia jiems tekstą.
Kurį kurtieji gali skaityti.
Arba pakviečia gestų kalbos vertėją.
Kauno dramos teatras pasirūpino kurčiaisiais.
Su Vilniaus universiteto Kauno fakulteto kolektyvu pritaikė spektaklį kurtiesiems.
Spektaklis vadinasi „Gentis“.
Buvo užrašytas tekstas.
Kurį kurtieji gali skaityti.
Tai vadinasi titrai.
Pasaulyje apie 360 milijonų žmonių.
Kurie negirdi.
Lietuvoje tokių žmonių yra apie 20 tūkstančių.
Kauno dramos teatro vadovai mano.
Kad labai svarbu teatrą pritaikyti žmonėms su negalia.
Ir ieško būdų.
Kaip spektaklius papildyti.
Kad juos galėtų suprasti kurtieji.
Praeitą žiemą šiame teatre rodė spektaklį.
Jis buvo verčiamas į gestų kalbą.
Spektaklis vadinosi „Aušros pažadas“.
Teatro vadybininkė Agnė Burovienė pasakoja.
Kad daugiau nebevers spektaklių į gestų kalbą.
Nes tada vaidinti reikia labai mažoje salėje.
Kad visi žmonės gerai matytų.
Kas vyksta scenoje.
Ir ką sako gestų kalbos vertėjas.
Vertėjui dirbti 2 valandas labai sunku.
Teatro vadovai nusprendė pritaikyti spektakliams titrus.
Kad visi galėtų skaityti.
Ir taip sužinotų.
Apie ką aktoriai kalba.
Agnė Burovienė pasakoja.
Kad specialūs titrai taikomi viso pasaulio teatruose.
Juose kurtieji gali skaityti ne tik aktorių žodžius.
Bet ir kitus garsus.
Pavyzdžiui, kad suskamba telefonas.
Arba beldžia į duris.
Jau yra parodytas spektaklis „Gentis“.
Su specialiais titrais.
Jį norėjo pamatyti patys kurtieji.
Titrus kūrė dvi komandos.
Vilniaus universiteto Kauno fakulteto studentės parašė sutrumpintą tekstą.
Ji paruošė titrams.
Tada ėmėsi darbo kita komanda.
Universiteto magistrantė Simona Žukauskaitė ir teatro aktoriai.
Jie pritaikė titrus spektakliui.
Studentai tokį darbą dirbo pirmą kartą.
Jie yra kūrę specialiųjų titrų.
Bet ne spektakliams.
O filmams.
Ir kitiems filmuotiems vaizdams.
Dėstytoja Jurgita Kerevičienė pasakoja.
Kad studentai džiaugėsi tokiu darbu.
Jie norėjo padėti negirdintiems žmonėms.
Ir kartu patys išmokti dirbti.
Kai viskas būna padaryta.
Ir kurtieji įvertina labai gerai.
Apima labai geras jausmas.
Kauno kurčiųjų reabilitacijos centro meninių gebėjimų lavinimo organizatorė yra Vida Eskertienė.
Ji pasakoja.
Kad šis teatras stengiasi padėti kurtiesiems.
Bet iš kitų organizatorių nesulaukia tokio palaikymo.
Kartais prisiprašo pakviesti gestų kalbos vertėjus.
Kad ir kurtieji galėtų dalyvauti renginyje.
Bet kitais metais vėl reikia prašyti to paties.
Teatro vadybininkė žada.
Kad ateityje kurtiesiems pritaikys ir daugiau spektaklių.
Jau kitų metų pradžioje bus rodomas spektaklis „Moljeras“.
Jis bus pritaikytas žmonėms su klausos negalia.
