Joje seniau mokydavosi tik negalios neturintys žmonės.
Dabar čia mokosi 160 mokinių.
Iš jų 60 jaunuolių turi įvairių negalių.
Čia visi mokosi lipdyti.
Pinti iš vytelių.
Dirbti su audiniais.
Mokyklos direktorius Arvydas Švirmickas pasakoja.
Kad mokykloje atsirado laisvų vietų.
Todėl priėmė mokytis jaunuolių su negalia.
Jiems patinka tie dalykai.
Kurių moko šioje mokykloje.
Neįgaliesiems patinka rankdarbiai ir amatai.
Jie čia gerai praleidžia laiką.
Čionai priima ir žmones su sunkia negalia.
Nepriima tik tokių žmonių.
Kurie kelia pavojų kitiems.
Bet mokyklos kolektyvas labai stengiasi.
Kad kiekvienam mokiniui čia būtų įdomu.
Ir kad visi jaustųsi gerai.
Mokytojai labai stengiasi tinkamai paaiškinti kiekvienam.
Kaip reikia dirbti.
Mokosi kiekvieną paskatinti.
Ir nesukelti pykčio.
Mokytoja Judita Gavenonienė moko lipdyti.
Ji sako.
Kad svarbu kiekvieną mokinį mylėti.
Ir su kiekvienu kūrybingai dirbti.
Tada viskas bus gerai.
Žmonės su intelekto negalia labai jaučia.
Kas juos myli.
Ir šalia tų žmonių jie gerai jaučiasi.
Iš jų gali mokytis.
Mokytoja sako.
Kad visi jos mokiniai yra savaip gabūs.
Tik jiems patinka skirtingi dalykai.
Mokytojai turi pamatyti.
Kuriam mokiniui kas patinka.
Judita Gavenonienė turi dvi grupes mokinių.
Vienoje grupėje yra 13 mokinių su negalia.
Kitoje grupėje 9 mokiniai su negalia.
Jai dar padeda padėjėja.
Mokytojai būna sunkoka.
Nes prie kiekvieno mokinio reikia prieiti.
Kiekvienas turi kitokią negalią.
Todėl jiems reikia skirti tokias užduotis.
Kurias jie galėtų atlikti.
Reikia labai pasistengti.
Pamatyti kiekvieno mokinio talentą.
Mokytoja sako.
Kad labai svarbu tinkamai nusiteikti.
Kai kurie mokiniai pradžioje neklauso.
Netgi bėga iš pamokų.
Jiems sunku priprasti prie mokyklos.
Bet paskui susidraugauja.
Ir visi pamato, kad jie labai geri žmonės.
Ir stropūs mokiniai.
Direktorius pasakoja.
Kad pirmo kurso mokiniams dažnai reikia daug dėmesio.
Nes namuose juos tėvai labai lepina.
Jie ateina į mokyklą.
Ir nemoka paprastų dalykų.
Prašo nuvalyti nosį.
Ar išvynioti sumuštinį.
Namuose už juos tai padaro tėvai.
Kartais mokytojai turi griežtai pasikalbėti su tėvais.
Kad leistų savo vaikams būti savarankiškiems.
Nes čia mokykla.
Ir jie turi stengtis.
Direktoriui gaila.
Kad daugelis tėvų su neįgaliais vaikais užsidaro namuose.
Ir nevaikšto net po savo miestą.
Jis netgi pyksta dėl to.
Kad ir miesto valdžiai patogu.
Kad žmonių su negalia nematyti mieste.
Direktorius pasakoja.
Kad mokytojai irgi turėjo daug išmokti.
Kaip dirbti su negalią turinčiais žmonėmis.
Iš pradžių jie labai padėdavo vaikams.
Patys padarydavo darbus už juos.
Nes mokytojams taip atrodė paprasčiau.
Ir gražiau.
Bet paskui mokytojai suprato.
Kad reikia nesigailėti savo mokinių.
O jiems kantriai paaiškinti.
Ir leisti dirbti patiems.
Tik taip gali pamatyti.
Ką mokinys iš tikrųjų gali.
Žmonės su negalia mokykloje jaučiasi labai gerai.
Jie yra bendruomenės dalis.
Čia jų niekas neužgaulioja.
Mokinių tėvai taip pat sako.
Kad jų vaikams čia saugu.
Tomui Mazaliauskui yra 29 metai.
Jis čia mokosi dailiųjų amatų.
Į mokyklą jį atsivedė draugė.
Iš pradžių vaikinas bijojo.
Kad jam bus per sunku.
Kad mokykloje negerai jausis.
Bet čia jam patiko.
Labiausiai jis mėgsta lipdyti.
Ir gražinti nulipdytus dirbinius.
Jam patinka ir kiti dalykai.
Mokytis dirbti kompiuteriu.
Ir sportuoti.
Jo draugės vardas Veronika.
Jai 23 metai.
Merginai irgi labiausiai patinka keramika.
O ši mokykla jai pati geriausia.
Alvija Liutitanskaitė turi klausos negalią.
Mergina išmoko siuvimo.
Vasarą ji gavo padirbėti siuvimo įmonėje.
Ir čia jai labai gerai sekėsi.
Merginą pažadėjo įdarbinti.
Kai tik ji baigs mokslus.
Mokykloje mokosi ir Povilas.
Jis irgi turi negalią.
Jo tėtis šią mokyklą vadina sėkmės istorija.
Ir labai džiaugiasi.
Kad jo sūnus čia mokosi.
Kad mokytojai stengiasi dėl kiekvieno vaiko.
Tėtis pasakoja.
Kad Povilas nelabai paklusnus.
Jis kartais net pabėga iš pamokų.
Bet mokytojai sugeba jį sudominti.
Čia nėra jokios prievartos.
Mokytojai sugeba įtraukti mokinius.
Ir veikla atrodo įdomi.
Mokykloje vaikai daug išmoksta.
Ne tik kurti dirbinius.
Bet ir pasirūpinti savimi.
Susitvarkyti darbo vietą.
Išsiplauti indus.
Povilui mokykloje sekasi.
Jis mėgsta lipdyti.
Ir dar mėgsta tekstilę.
Dirbti su audiniais ir siūlais.
Neseniai jis pasiuvo pagalvėlę.
Ir ją išsiuvinėjo kryželiu.
Nustebo net vaikino mokytoja.
Nes ji nesitikėjo.
Vaikinas labai kruopštus.
Ir daro gana sudėtingus darbus.
Dar jis domisi sportu.
Patinka krepšinis ir futbolas.
Apie šiuos žaidimus vis pasakoja.
Čia mokosi ir Rasa.
Ji turi Dauno sindromą.
Namuose mergina nemėgsta tvarkytis.
O mokykloje ji mielai dirba.
Pagamina gražių darbelių.
Dar ji mėgsta šokti ir dainuoti.
Mokyklos direktoriui labai rūpi.
Kaip rasti darbus savo mokiniams.
Mokytojai moko juos 3 metus.
O paskui jaunuoliai neturi kur dirbti.
Ir viską užmiršta.
Direktorius daug kalba apie tai.
Bet kartais žmonės jam atsako.
Kad pirmiau reikia įdarbinti žmones be negalios.
Bet dabar ši mokykla turi planą.
Ir jau gavo pinigų jam.
Jie pastatys atskirą namelį.
Kuriame dirbs žmonės su negalia.
Ir meistrai.
Jie kurtų dirbinius.
Ir juos pardavinėtų.
Šiai minčiai pritarė Alytaus miesto savivaldybė.
Ir skyrė pinigų.
Alytaus dailiųjų amatų mokyklos mokiniai ne tik mokosi.
Bet ir keliauja.
Buvo Užgavėnių šventėje Rumšiškėse.
Taip pat lankėsi šokolado fabrike.
Ten galėjo pasigaminti saldumynų.
Ir jais pasivaišinti.
