Jiems padėjo aktorius Darius Rakauskas.
Ir muzikos vadovas Stanislovas Karalius.
Jie vaidino apie daiktus.
Istorijas iš knygos „Apie daiktus. Trumpos istorijos“.
Šią knygą parašė Kęstutis Kasparavičius.
Vaidinimą artistai rodo Vilniaus mokyklose.
Ir neįgaliųjų bendruomenėse.
Vaidinime skamba dešimties daiktų istorijos.
Jas pasakoja neįgaliųjų dienos centro lankytojai.
Kurie susibūrė į improvizacinio skaitymo grupę.
Tai skaitymas vaidinant.
Kurti tokią grupę sumanė vasarą.
Kai visi buvo savarankiško gyvenimo stovykloje.
Ji vyko Nidoje prie jūros.
Grupėje dalyvauja tie lankytojai.
Kurie moka ir nori vaidinti.
Tekstus paskirstė Nijolė Zenkevičienė.
Ji yra centro vadovė.
Bet kiekvienas mokosi tai.
Kas jam labiausiai patinka.
Taip pasakoja Miglė.
Merginai labai patinka vaidinti.
Ir pasirodyti scenoje.
Nes kitiems tai dovanoja gerą nuotaiką.
Į dienos centrą mergina eina labai mielai.
Vladas sėdi neįgaliojo vežimėlyje.
Jis pirmą kartą vaidina.
Seniau vaikinas jausdavosi atstumtas.
O šiame centre rado draugų.
Ir bendrauja su visais žmonėmis.
Improvizacinio skaitymo grupėje jam labai patinka.
Nes padeda atsiskleisti.
Vaikino prasta atmintis.
Todėl jis labai stropiai mokosi tekstus.
Vadovas Darius juokiasi.
Ir pagiria Vladą.
Kad jis tekstus išmoksta pirmas.
Nes jam vaidinti labai svarbu.
Vladui patinka ir tai.
Kad vaidindamas jis turi įveikti baimes.
Ir jam tai pavyksta.
Grupėje vaidina ir centro darbuotojai.
Tai Rūta ir Linas.
Rūta labai džiaugiasi.
Kad aktorius Darius visus daug ko išmoko.
Ir visi gali tobulėti.
Linas prieš vaidinimus labai jaudinasi.
Bet įveikia savo baimę.
O paskui džiaugiasi.
Kad viskas gerai pavyko.
Jam patinka šie pasirodymai.
Nes jie moko žiūrovus.
Vaikus paskatina skaityti knygas.
Taip sako mokytojai.
Spektaklyje skamba muzika.
Muzikos vadovas Stanislovas Karalius groja gitara.
Grupė vaidino įvairiose vietose.
Ir ant scenos.
Ir sporto salėje.
Ir mažose patalpose.
Artistams tai nesvarbu.
Jie visur jaučiasi gerai.
Šie spektakliai svarbūs ir tuo.
Kad leidžia vaikams susipažinti su neįgaliais žmonėmis.
Kai jie pamato iš arčiau.
Nustoja bijoti.
Šį kartą artistai vaidino nedidelėje salėje.
Vaikų ir jaunimo klube „Liepsnelė“.
Artistai ir žiūrovai buvo arti vieni kitų.
Visiems pasirodymas labai patiko.
Žiūrovas Renatas sakė.
Kad artistai vaidino labai gerai.
Ir įtikinamai.
Viską darė su meile.
Ir dideliu džiaugsmu.
Renatui atrodo.
Kad žmonės su negalia kartais gali daugiau.
Negu tie, kurie neturi negalios.
Ir šie artistai puikiai parodo.
Ką gali neįgalieji.
Renatas labai dėkingas vadovui Dariui Rakauskui.
Nes vadovas labai nuoširdžiai dirba su žmonėmis.
Žanui vaidinimas taip pat labai patiko.
Ypač gitaros muzika.
Tik viskas vyko per trumpai.
Tatjanai patiko pati istorija.
Kad kalba ir pasakoja daiktai.
Patiko ir tai, kaip artistai vaidina.
Kaip jie išmoksta tokius ilgus tekstus.
Modestui šis pasirodymas suteikė daug gerų emocijų.
Vilma Kunsmonaitė sako.
Kad šis spektaklis parodo neįgalių žmonių gebėjimus.
Ji tikisi sulaukti daugiau tokių renginių.
Vilma Kunsmonaitė yra Pagalbos ir informacijos šeimai tarnybos socialinė darbuotoja.
