Kad socialinės globos įstaigos netinka gyventi žmonėms su proto ar psichikos negalia.
Daugelis žmonių pritaria.
Globos įstaigose paslaugos labai brangios.
O ten gyvendami neįgalieji pripranta būti nesavarankiški.
Lietuvoje dar tik kuriami nauji namai žmonėms su proto ar psichikos negalia.
Bet jau kuriama tvarka.
Kokiuose namuose gyvens žmonės su proto ar psichikos negalia.
Ir kokias paslaugas jie gaus bendruomenėje.
Apie tai pasakoja Lina Gulbinė.
Ji yra viena iš naujos sistemos kūrėjų.
Lina Gulbinė pasakoja.
Kad bus skirtingų namų.
Kuriuose gyvens žmonės su negalia.
Ten jie gyvens savarankiškiau.
Ir kiek galės, tvarkysis patys.
Taip pat gaus specialistų pagalbą.
Ir reikalingas paslaugas.
Žmonės su lengviausia proto ar psichikos negalia gyvens apsaugotuose būstuose.
Tokių butų Lietuvoje dar nėra.
Juos dar tik planuoja kurti.
Tai bus butai arba namai.
Kuriuose žmonės gyvens gana savarankiškai.
Jiems pagalbą ir paslaugas teiks darbuotojai.
Atvejo vadybininkai ir socialiniai darbuotojai.
Šiuos žmones specialistai pratins rūpintis savimi.
Pasigaminti maisto.
Prižiūrėti savo sveikatą.
Patars įvairiais klausimais.
Kai kurie gyventojai čia liks visą gyvenimą.
Kai kurie galės išeiti gyventi visiškai savarankiškai.
Jei sveikata pablogės.
Žmogus galės apsigyventi grupinio ar savarankiško gyvenimo namuose.
Savarankiško gyvenimo namų Lietuvoje jau yra.
Tai kitokie namai negu apsaugotas būstas.
Jame gyvena žmonės.
Kuriems reikia daugiau pagalbos.
Bet jie irgi gyvena gana savarankiškai.
Daugumą paslaugų šie žmonės gauna bendruomenėje.
Namuose dirba socialinis darbuotojas.
Ir keletas padėjėjų.
Jie taip pat pratina gyventojus rūpintis savimi.
Pasigaminti maistą.
Planuoti savo dienos darbus.
Moko tvarkingai leisti pinigus.
Ir rūpintis savo sveikata.
Nepamiršti gerti vaistus.
Specialistai padeda šiems žmonėms rasti darbą.
Arba mokytis.
Vilniaus Valakampių savarankiško gyvenimo namuose gyvena 25 žmonės.
Čia dirba keletas socialinių darbuotojų.
Ir jų padėjėjų.
Gyventojai mokosi tvarkos ir savarankiškumo.
Jiems specialistai padeda auginti vaikus.
Šių namų vedėja yra Neringa Žalienė.
Ji pasakoja.
Kad žmonėms patinka gyventi savarankiškai.
Jie čia turi savo kambarius su virtuve ir vonia.
Gali patys nusipirkti daiktų.
Auginti naminių gyvūnų.
Ir priimti svečius.
Gyventojai Vilijai yra 19 metų.
Ji pati tvarkosi ir gamina maistą.
Merginai padeda darbuotojai.
O kartais ji padeda kitiems.
Vilija mėgsta važiuoti į miestą.
Susitikti su draugais.
Astai yra 20 metų.
Ji turi darbą.
Ir stengiasi laiku į jį nuvažiuoti.
Mergina stengiasi būti savarankiška.
Ji turi draugų.
Ir kviečiasi juos į svečius.
Asta gerai sutaria su darbuotojais.
Almantui čia gyventi irgi patinka.
Jis ne su visais gerai sutaria.
Bet yra patenkintas.
Jis pats savimi pasirūpina.
Namų darbuotojai padėjo jam susirasti darbą.
Tuo vyras irgi džiaugiasi.
Grupinio gyvenimo namai yra dar kitokie.
Jie skirti žmonėms su sunkesne negalia.
Tiems, kurie beveik negali savimi pasirūpinti.
Čia darbuotojai budi visą parą.
Ir kiekvieną dieną.
Tokie namai jau veikia Kelmės rajone.
Dalis gyventojų čionai atvyko iš globos įstaigų.
Čia jie jaučiasi savarankiškesni.
Nors yra su sunkiomis negaliomis.
Edmundas Ragelskis čia persikėlė iš Aknystos socialinės globos namų.
Socialinės globos namai labai dideli.
Ten gyveno apie 300 žmonių.
Edmundui ten buvo sunku priprasti.
O grupinio gyvenimo namuose žmonių nedaug.
Čia visada gali pasikalbėti su darbuotojais.
Todėl čia priprasti lengviau.
Ir gyventi galima savarankiškiau.
Vyras pats apsiperka.
Jei blogai jaučiasi, juo pasirūpina.
Socialinė darbuotoja pritaria.
Kad Edmundas čia jaučiasi gerai.
Jis padeda ir darbuotojams.
Lina Gulbinė pasakoja.
Kad specializuotos įstaigos taip pat liks.
Bet jos bus daug mažesnės negu dabar.
