Tai reiškia, kad ji pritaikyta visiems.
Taip pat ir žmonėms su negalia.
Bet patys neįgalieji sako.
Kad jiems daug kas nepritaikyta.
Vida Jočienė yra neregė.
Moteris stengiasi gyventi savarankiškai.
Bet vis dažniau jai kyla problemų.
Ji pastebi.
Kad aplinka dažnai pritaikoma žmonėms su neįgaliųjų vežimėliais.
Bet visai nepagalvojama apie neregius.
Įstaigose dažnai prašo.
Kad žmonės patys įrašytų savo duomenis.
Dėl to kyla problemų daugeliui.
Kur ką įrašyti, nemato neregiai.
Patys negali to padaryti ir tie žmonės, kurie nevaldo rankų.
Sunku rašyti ir kai kuriems senesniems žmonėms.
Giedrius Stoškus yra teisininkas.
Jis sako.
Kad dauguma neregių moka parašyti savo pavardę.
Ir pasirašyti.
Bet jie negali patys užpildyti dokumentų.
Ir perskaityti sutarčių.
Todėl negalima to reikalauti.
Giedrius Stoškus sako, kad dažnai kyla problemų.
Nes įstaigų darbuotojams pritrūksta supratimo.
Kaip reikia aptarnauti žmones su negalia.
Kartais darbuotojai laikosi taisyklių.
Bet negalvoja, kaip būtų patogiau žmogui.
Dėl to netgi teko kreiptis į teismą.
Aklieji stengėsi įrodyti.
Kad nematantis žmogus gali pasirašyti.
Ir jo parašas galioja.
Nes žmogus supranta.
Kokį dokumentą pasirašė.
Banko „Swedbank“ teisininkai bandė įrodyti.
Kad nematantys žmonės nežino, ant kokio dokumento pasirašė.
Netgi reikalavo.
Kad parašą patvirtintų notaras.
Tai specialus patvirtinimas.
Bet tam reikia sugaišti dar daugiau laiko.
Ir sumokėti pinigų.
Matantys žmonės gali pasirašyti sutartis ir neskaitę.
O neregiams to neleidžia.
Sako Giedrius Stoškus.
Su banku „Swedbank“ buvo sutarta.
Kad nematančių žmonių parašai bus pripažįstami.
Tik šio pažado laikosi ne visuose bankuose.
Tai priklauso nuo darbuotojų.
Banko „Swedbank“ atstovas yra Saulius Abraškevičius.
Jis pasakoja.
Kad banke yra nustatytos taisyklės.
Kaip aptarnauti žmones su negalia.
Kai darbuotojas sužino, kad atvyko žmogus su negalia.
Pats prie jo prieina.
Ir padeda susitvarkyti reikalus.
Yra sukurta speciali tvarka.
Kaip nustatyti, kad tai būtent tas žmogus.
Ir kaip jam atidaryti sąskaitą.
Neregiai sutarčių tekstą gali ne skaityti.
O išklausyti.
Dokumentus gali užpildyti neregį lydintis žmogus.
Nebūtina, kad jis būtų giminaitis.
Tik neregys turi tuo žmogumi pasitikėti.
Banko atstovas pasakoja.
Kad neįgaliuosius banke stengiasi aptarnauti be eilės.
Ir stengiasi suteikti jiems visas paslaugas.
Vis daugiau banko skyrių nebetaiko automatinės eilės sistemos.
Kai žmonės turi atsispausdinti talonėlį.
Ir laukia, kol juos pakvies.
Dabar kai kuriuose skyriuose darbuotojai pasitinka klientus.
Išsiaiškina, ko jie atėjo.
Ir nukreipia pas reikiamą darbuotoją.
Jau yra bankomatų.
Pritaikytų žmonėms su regėjimo negalia.
Mygtukai pažymėti Brailio raštu.
O informaciją žmonės gali išgirsti.
SEB banko atstovė Jovita Bazevičiūtė irgi sako.
Kad bankas stengiasi aptarnauti tinkamai visus.
Ir prisitaikyti prie žmonių su negaliomis.
Tiesiog neįgalieji turi pasakyti darbuotojams.
Kokios pagalbos jiems reikės.
Banko darbuotoja kviečia neregius į banką atvykti ne vienus.
O su lydinčiu žmogumi.
Kuriuo pasitikėtų.
Šis žmogus perskaitytų dokumento tekstą.
Ir neregys galėtų jį pasirašyti.
Taip pat lydintis žmogus turėtų suskaičiuoti pinigus.
Jei neregiui reikia juos sumokėti arba gauti.
Visus veiksmus banko darbuotojai pažymi.
Jeigu nematantis žmogus ateina vienas.
Jį aptarnauja du darbuotojai.
Kad dalyvautų du matantys žmonės.
Vida Jočienė pasakoja ir apie kitas problemas.
Įvairiose įstaigose dabar įrengiamos švieslentės.
Ir jose rašoma svarbi informacija.
Daugeliui tai patogu.
Bet nematantiems žmonėms labai nepatogu.
Jie negali sužinoti, kas ten parašyta.
Aplinkos pritaikymo specialistas Gediminas Jonikaitis sako.
Kad daugeliui žmonių su regėjimo problemomis švieslentės nepritaikytos.
Ir niekas tuo nesirūpina.
Nes galvoja apie daugelio žmonių patogumą.
Kurie neturi tokių problemų.
Ramunė Šidlauskaitė yra Lietuvos žmonių su negalia sąjungos projektų koordinatorė.
Ji sako, kad nėra reikalavimų.
Kurių verslininkai privalo laikytis.
Kad ir neįgaliesiems būtų patogu.
Reikia tiesiog mokyti jaunus žmones.
Kurie planuoja patalpas.
Kad jie pasirūpintų ir neįgaliųjų patogumu.
Kol kas žmonėms su regėjimo negalia geriau eiti ne vieniems.
O su kitu žmogumi.
Kuris padėtų įstaigoje susitvarkyti reikalus.
Vida Jočienė sako.
Kad kartais darbuotojai ir nežino.
Kaip tinkamai bendrauti su negalią turinčiais žmonėmis.
Ir lydintis žmogus negali padėti.
Jei ateina pas specialistą dviese.
Kartais specialistas ima kalbėtis su palydovu.
Tarsi paties neįgaliojo nebūtų šalia.
Ar spręstų ne jo problemas.
Kartais specialistas pradeda kalbėti su neregiu labai garsiai.
Tada tenka įspėti, kad žmogus gerai girdi.
Tik nemato.
Todėl kalbėti galima ir tyliau.
Apie žmones su regėjimo negalia nepagalvojama dar daug kur.
Universitetuose studijuoja nemažai neregių.
Bet ten patalpos pritaikomos tik žmonėms su judėjimo negalia.
O neregiams savimi tenka rūpintis patiems.
Arba prašyti draugų pagalbos.
Vida Jočienė pasakoja.
Kad problemų kyla ir balsuojant rinkimuose.
Ji užėjo į balsavimo kabiną su savo vyru.
Todėl stebėtojas sukėlė triukšmą.
Nes žmonės turi balsuoti po vieną.
Moteris labai supyko.
Ji suplėšė balsavimo biuletenį ir išmetė.
Dabar rinkimų apygardoje ją pažįsta.
Ir leidžia eiti į kabiną su lydinčiu žmogumi.
Vida Jočienė sako.
Kad neįgaliuosius vienijančios organizacijos turėtų labiau stengtis.
Atkreipti dėmesį į kylančias problemas.
