Jie nemato.
Ir negirdi.
Šie žmonės vadinami kurčneregiais.
Daugeliui žmonių šie pojūčiai yra svarbiausi.
Nes matydami ir girdėdami geriausiai pažįstam pasaulį.
Kaip ugdyti kurčneregius vaikus?
Vienintelė jų mokykla yra Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre.
Čia veikia Kurčneregių ugdymo poskyris.
Dabar čia mokosi 9 vaikai.
Kurie turi klausos ir regos negalią.
Mokykloje pasitinka du vaikai.
Akvilė ir Dominykas.
Jie abu labai smalsūs.
Dominyko mylimiausi gyvūnėliai yra avytės.
Jis turi net 3 avytes.
Mokytoja Agnė Kuzmickytė pasakoja.
Kad vaikas visko mokosi su avytėmis.
Nes jam taip drąsiau.
Akvilei yra 11 metų.
Ji jau moka skaityti.
Jos knyga yra labai didelėmis raidėmis.
Mergaitė šiek tiek mato.
Bet jos akytės labai greitai pavargsta.
Todėl jai skaityti sunku.
Dominykui 9 metai.
Jis dar tik mokosi skaityti.
Su juo daug žaidžia.
Taip berniukas mokosi.
Jis pažįsta kai kurias raides.
Ir jas jungia į skiemenis.
Akvilė jau moka kalbėti žodžiais.
Tai didelis pasiekimas.
Poskyrio vadovė Dalia Taurienė prisimena.
Kad abu vaikai atėjo nemokėdami bendrauti.
Tada niekas nežinojo.
Ko jie gali išmokti.
Nežinojo, kad jie abu labai atkaklūs.
Ir gabūs.
Mokytoja pasakoja, kaip vyksta pamokėlės.
Pirmiausia su vaikais pasisveikina.
Ir pasikalba.
Paskui jie mokosi skaityti.
Ir skaičiuoti.
Grupėje yra 5 vaikai.
Mokytojos naudojasi užsienyje sukurtais būdais.
Kaip ugdyti vaikus su tokiomis negaliomis.
Pirmiausia juos moko tokių dalykų.
Kurie reikalingi kiekvieną dieną.
Pasakyti savo norus.
Papasakoti, kas atsitiko.
Ar ko nors paklausti.
Vaikai mokosi kalbėti gestais.
Dominyko pirmas gestas reiškė žodį „varškė“.
Kiekvieną vaiką mokytoja moko taip.
Kaip jam pačiam aiškiau.
Ir Akvilei, ir Dominykui patinka mokytis.
Patinka žaisti mokytojos sugalvotus žaidimus.
Poskyrio vadovė pasakoja.
Kad šie vaikai patys gabiausi savo grupėje.
Jie seniau mokėsi kitose grupėse.
Dominyko mama išklausė paskaitą.
Apie kurčneregius vaikus.
Ir suprato, kad tai tinka Dominykui.
Seniau nebuvo nustatyta.
Kad vaikas yra kurčneregis.
Kiti vaikai toje grupėje turi didesnių sutrikimų.
Kai kuriems yra cerebrinis paralyžius.
Kiti tapo neįgalūs dėl sunkių ligų.
Vaikai gali ir gimti būdami kurčneregiai.
Jei jų mama serga kai kuriomis ligomis.
Vaikai su tokia liga kaip Akvilė ir Dominykas mirdavo labai maži.
Dabar sunkiausi jiems yra pirmieji metai.
Jei kūdikiai išgyvena.
Jie gali džiuginti tėvus.
Bet jie negali daug ko.
Ką gali sveiki vaikai.
Tad nereikėtų lyginti jų pasiekimų.
Dalia Taurienė pasakoja.
Kad Lietuvoje gyvena apie 12 tūkstančių kurčneregių.
Apie 10 tūkstančių iš jų yra senoliai.
O tokių vaikų yra apie 2 šimtus.
Tokių vaikų, kurių klausa ir regėjimas sutrikę.
Yra apie kelis tūkstančius.
Tik Lietuvoje yra kita problema.
Niekas tiksliai neištiria.
Kokią negalią turi vaikas.
Ją pavadina „kompleksine negalia“.
Ir nebetiria.
Ar vaikas tiesiog nemato.
Ir negirdi.
Ar jis turi proto negalią.
Ar psichikos sutrikimų.
Maži vaikai, kurie turi skirtingų sutrikimų.
Gali elgtis panašiai.
Todėl labai svarbu specialistams išsiaiškinti.
Kas vaikams sutrikę.
Ir pritaikyti tinkamą ugdymą.
Pavyzdžiui, autistai nežiūri žmonėms į akis.
Nematantys vaikai irgi nežiūri į akis.
Bet šie vaikai yra labai skirtingi.
Ir juos mokyti reikia skirtingai.
Tada bus geri rezultatai.
Dalia Taurienė sako.
Kad ugdyti kurčneregius vaikus labai svarbu.
Svarbu padėti jiems pažinti pasaulį.
Ir mokyti susikalbėti su kitais.
Nes jei jų niekas nemoko.
Tai jie ir neišmoksta.
Tada neturi su kuo bendrauti.
Ir ima kalbėtis tik su savimi.
Gali tapti pikti.
Ir net žaloti save.
Taip jie prašo pagalbos.
Bet gydytojai gali tik skirti vaistų.
Kurie nuslopina agresiją.
Kai kurie kurčneregiai yra labai gabūs.
Bet jiems reikia pagalbos.
Kad jie galėtų parodyti savo gabumus kitiems.
Lietuvoje dažnai neištiria tokių vaikų.
Nenustato jų tikrųjų sutrikimų.
Ir priskiria prie turinčių proto negalią vaikų.
Arba prie turinčiųjų psichikos sutrikimų.
Tada šiuos vaikus netinkamai ugdo.
Specialistams svarbiausia nustatyti.
Ką vaikas sugeba.
Ir kiek jis gali išmokti.
Tai labai svarbu.
Kartais kurčneregis užauga.
Bet sugeba tik tiek, kiek vaikas.
Būna visai kitaip.
Jei vaikystėje su juo tinkamai dirba.
Kurčneregius ugdyti pradeda nuo paprasto ryšio.
Kaip bendrauja mama su savo kūdikiu.
Kai kūdikis juda.
Mama šypsosi.
Tada mažylis supranta, kad reikia taip ir daryti.
Nes mama jį padrąsina.
Kai kūdikis nemato.
Jo ryšys su mama sutrinka.
Tada reikia specialistų pagalbos.
Ir patarimų.
Nematantys ir negirdintys vaikai aplinką pažįsta rankomis.
Jie viską turi paliesti.
Ir taip atpažįsta.
Todėl jiems tinka visi pirštukų žaidimai.
Būdami su kitais žmonėmis.
Kurčneregiai vaikai supranta.
Kad reikia žaisti su kitais.
Taip jie bendrauja.
Ir tai reikia pradėti kuo anksčiau.
Šiems vaikams labai svarbios rankos.
Nes jomis ir atpažįsta pasaulį.
Ir kalba gestais.
Vaikai dažnai liepia mokytojui paliesti naujus daiktus.
O patys laiko rankutę ant jų rankos.
Taip jie sužino apie daiktą iš kito žmogaus.
Vadovė pasakoja.
Kad kai kurie vaikai neduoda savo rankutės tuoj pat.
Nes labai jas saugo.
Rankos jiems labai svarbios.
Ir mokytojas turi susidraugauti su vaiku.
Kad galėtų paimti jo ranką.
Vaikai pirmiausia išmoksta bendrauti gestais.
Tik paskui mokosi kalbėti žodžiais.
Kiekvienas vaikas mokosi savo greičiu.
Vienam sekasi greičiau.
Kitam reikia daugiau laiko.
Mokytojams reikia labai daug kantrybės.
Ir meilės.
Pirmiausia šie vaikai turi išmokti to.
Kas jiems reikalinga kasdien.
Tie įgūdžiai, kurie padeda gyventi savarankiškai.
Tik tada vaikus moko skaityti ir skaičiuoti.
Ir kitų mokyklinių dalykų.
Specialistė sako.
Kad svarbiausia gerai pažinti vaiką.
Ir pelnyti jo pasitikėjimą.
Kad galėtum jam duoti tai, ko reikia.
