Liga užklupo iš pasalų
Saulius prisimena, kad prieš smogiant klastingai ligai poliklinikoje lankydavęsis gana retai, o ligoninės koridoriai jam atrodė klaidūs ir svetimi. Vyras neslepia, kad prieš trejus metus prasidėjusius skausmus krūtinėje, dusulį bei žemą kraujo spaudimą bene pusę metų jis tiesiog ignoravo. Saulius net negalėjo pagalvoti, kad rimtai serga, bet simptomams aštrėjant kreipėsi į medikus.
„Vieną vakarą ėmė itin stipriai spausti širdį, o ir kvėpuoti darėsi sunku. Išsikviečiau greitąją, mane paguldė į Marijampolės ligoninės reanimaciją. Širdies rodikliai bei tyrimai bylojo apie itin sunkią būklę. Vos po trijų, gal keturių dienų, mane išvežė į Kauno klinikas. Sakė, jog skubiai reikia daryti širdies operaciją, nes tik taip bent iš dalies galima bus atstatyti širdies darbą“, ‒ pasakoja Saulius.
Kaune jam buvo atlikta nesuskaičiuojama daugybė tyrimų, medikai rado negalavimo priežastį ‒ plyšį širdies aortoje. Buvo paskirta skubi operacija. „Net nesupratau, kas dedasi, bet jaučiau, kad man išties blogai, ir tas medikų skubėjimas operuoti tikrai buvo pagrįstas“, ‒ prisimena Saulius.
Operacijos baigtis – koma
Po operacijos Saulius nepabudo dvi dienas, jo sveikata smarkiai pašlijo, o širdies rodikliai tai tik patvirtino. Po dviejų dienų komos buvo nuspręsta vyrui atlikti dar vieną operaciją, kurios metu Sauliui pritvirtinta dirbtinė širdis. „Po antrosios operacijos komoje dar prabuvau savaitę. Medikams nepavyko manęs atgaivinti, nors dirbtinė širdis atliko savo darbą ir stengėsi palaikyti trapią mano gyvybę. Galiausiai, po daugiau nei savaitės, praleistos komoje, nežinau, stebuklo ar medikų dėka aš pabudau“, ‒ atsimena vyras.
Praleidus bene mėnesį palatos lovoje ir atgavus jėgas, Sauliui teko mokytis iš naujo vaikščioti, priprasti prie dusulio, kuris užklupdavo kaskart ilgiau paėjus koridoriumi, o apie laiptus net kalbos nebuvo.
Skambutis, suteikęs viltį
Saulius džiaugiasi, kad prie dirbtinės širdies priprato greitai. Aparatas buvo patvarus ir ganėtinai ilgai išlaikydavo nepakrautas. „Didelių problemų naujasis prietaisas nekėlė. Kelionėje ar kur nors išvažiavus aparatas be įkrovimo galėjo išbūti net iki 10 valandų. Nakčiai aparatą įjungdavau į maitinimo lizdą, bet galėdavau nueiti ir iki tualeto ar virtuvės, nes laidas, jungiantis mane ir aparatą, buvo apie 5 metrų ilgio“, ‒ apie savo gyvenimą su dirbtine širdimi pasakoja vyras.
Kol gyveno su dirbtine širdimi, daugiausia laiko Saulius praleisdavo ligoninėje ir tik kartais buvo išleidžiamas namo pabūti su šeima, pailsėti nuo ligoninės sienų. „Niekada negalvojau, kodėl man taip nutiko, kaip man blogai, ar kas bus toliau. Gal todėl, kad viskas klostėsi taip greitai, jog vos pats spėjau susivokti, kas vyksta. O gal todėl, kad tikėjau, jog galiausiai viskas bus gerai“, ‒ sako vyras.
Ligoninėje kalbėdamas su likimo draugais Saulius sužinojo daug naudingos informacijos, o kalbos apie artėjančią širdies transplantaciją nuteikė, kad operacijos teks dar gerokai palaukti. Vyras neslepia, visai nelaukė širdies transplantacijos, nors bijoti operacijos taip pat nebijojo. Praėjus keturiems mėnesiams gyvenant su dirbtine širdimi, vyras sulaukė netikėto skambučio – kvietimo atvykti širdies transplantacijai.
Sugrįžo į įprastą gyvenimą
Po širdies persodinimo operacijos Saulius gijo gana greitai. Jau ketvirtą dieną ėmė pats valgyti, buvo perkeltas iš reanimacijos į skyriaus palatą, o po savaitės jau stengėsi žengti pirmuosius žingsnius. „Ligoninėje gulėjau apie tris savaites, paskui dar važiavau į sanatoriją atgauti jėgų. Randai ir pjūvis sugijo, vaistų kiekis ėmė mažėti, o ir pats po truputį pradėjau „įvažiuoti“ į savas vėžes“, ‒ sako vyras.
Dabar Saulius jau daugiau kaip dvejus metus gyvena visavertį ir kokybišką gyvenimą vien tik persodintos širdies dėka ir sako, kad liga smogė taip netikėtai, pakirto ir praūžė tarsi viesulas. „Atsimenu, kiti man pasakojo, jog serga nuo jaunystės, ilgai kankinasi kęsdami ligos pasekmes, metus ar dvejus gyvena su dirbtine širdimi, kol galiausiai sulaukia transplantacijos. Man turbūt pasisekė, nes viskas susiklostė itin greitai, mažiau nei per pusmetį“, ‒ džiaugiasi Saulius.
Saulius tikina, kad stengiasi gyventi kuo įprastesnį gyvenimą. Jis nesureikšmina fakto, jog gyvena persodintos širdies dėka. Žinoma, vyras kartu su Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ Marijampolės skyriaus nariais aktyviai propaguoja organų donorystę ir skatina visuomenę atkreipti dėmesį į šią temą.
