Nuo filologijos iki sėkmingo verslo
Aurimas nemato nuo gimimo. Dėl šios priežasties mažam berniukui teko palikti gimtuosius namus Marijampolėje ir į pirmą klasę eiti Kauno Prano Daunio aklųjų bei silpnaregių ugdymo centre. Čia baigęs 10 klasių, Aurimas mokslus tęsė Vilniuje, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre. Tada jaunuolio kelias pasuko į Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą – čia jis krimto vokiečių filologiją. Aurimas pasakoja, kad įdomias ir turiningas studijas dar labiau paįvairino pusmetis Vokietijos Miunsterio universitete – jame studijavo pagal mainų programą „Erasmus“. Įgijęs bakalauro laipsnį vaikinas nedvejojo, vėl kibo į mokslus.
Nusprendęs siekti magistro laipsnio, Aurimas pasirinko su verslu susijusią kryptį: Mykolo Romerio universitete baigė viešojo sektoriaus strateginio valdymo studijas. Savo darbą ir susiejo su įgyta specialybe. Verslumo įgūdžius Aurimas realizuoja jau 7 metus: 2010 m. vyras įsteigė socialinę įmonę „Masažo klinika“, 2012 m. įkūrė UAB „Mokymų spektras“, kuri teikia plataus spektro verslo konsultacijas. Pagrindinis Aurimo darbas šiuo metu yra Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnyboje prie LR Finansų ministerijos.
Darbų Aurimas turi išties daug, tačiau laiko visuomet skiria ir visuomeninei veiklai – 2007 m. jis buvo Aklųjų, silpnaregių ir jaunimo asociacijos prezidentu, yra parengęs du kompiuterinio raštingumo pamokų akliesiems leidinius. Šiais metais, siedamas verslą ir muziką, jis planuoja labdaros projektą, kurio metu surinktos lėšos bus skirtos vaikams, sergantiems onkologinėmis ligomis.
Muzikos platybės įtraukė visa jėga
Kad ir kokia dinamiška būtų A. Papečkio darbų amplitudė, viena sritis yra tapusi pagrindine jo gyvenimo konstanta. Tai muzika. Su ja Aurimas nuo 3 metukų. Tuomet jis pirmą kartą į rankas paėmė akordeoną. Vėliau, jau būdamas mokiniu, Vilniaus „Lyros“ muzikos mokykloje Aurimas pasinėrė į skambinimo fortepijonu subtilybes. 1998 m. jo dėmesį patraukė ir sudomino garso apdorojimo programos, o su didžiąja garso technologijų ir jų valdymo virtuve jis susipažino prieš penkerius metus. Šiandien vyras, it paukštis padangėje, nardo muzikos erdvėse, o jo, kaip dainų kūrėjo, atlikėjo, prodiuserio, veikla vis populiarėja: dainos skamba radijo stotyse, koncertuose, televizijos laidose.
Vis dėlto kelias šių pasiekimų link Aurimui buvo nelengvas. Jam teko daug iššūkių, mat garso apdorojimo programos gamintojų pritaikytos regintiesiems. „Jei lygintume galimybes programomis naudotis matančiam žmogui ir nematančiajam, tai situacija atrodytų liūdna. Garso programas pritaikyti neregiams labai sunku. Čia mums gelbsti informacinių technologijų specialistai, kurie adaptuoja technologijas kalbos sintezatoriui, tačiau tai reikalauja didžiulių investicijų. Be to, ne viską įmanoma techniškai išspręsti. Visgi didelis noras padeda daug ką įveikti“, – aiškina A. Papečkys.
Vyras sako, kad dirbant su garso apdorojimo technika neregiui reikia įdėti labai daug pastangų. „Yra ir privalumų, nes ilgiau užtrukdamas prie vieno takto, frazės, dainą geriau ištobulini, išeina įvairesnė, dinamiškesnė muzika. Kai technologijos tapo prieinamesnės, pats pradėjau aranžuoti, instrumentuoti, prodiusuoti, kurti dainas nuo teksto iki galutinio garso apdorojimo, ir jas atlikti“, – pasakoja Aurimas.
Prieš penkerius metus A. Papečkys sukūrė projektą „Soundplay Lt“. Tai ne įprasta muzikos grupė – čia Aurimas yra ne tik dainų kūrėjas, atlikėjas, prodiuseris, bet, kai gimsta kokia nors kūrybinė mintis, jis draugėn kviečiasi talentingų atlikėjų ar muziką rašo kitiems dainininkams. Vyras jau yra dirbęs su gitaristu Martynu Kuliavu, su juo planuoja ir toliau bendradarbiauti. Yra parašęs dainų dainuojamosios poezijos atlikėjui Ovidijui Juciui, o ateityje šį projektą norėtų paversti talentingų muzikantų ir tekstų rašytojų komanda, kuri kurtų, koncertuotų ir leistų muzikos įrašus.
Savo kūrybą Aurimas vadina baladėmis, lyrinės nuotaikos muzika, nors nevengia ir eksperimentuoti su stiliais. Kūrėjo svarbiausias siekis – perteikti emociją, būseną, tai, kas yra neapčiuopiama. Prieš rašydamas dainą jis visuomet susikuria jos vaizdinį, nuotaiką, scenarijų ar net istoriją. O tada jau gimsta tekstas, melodija, instrumentuotė, atlikimas ir garso inžinerija. „Nematančiajam garsas yra ne tik visa ko šaltinis – jis muzikoje leidžia piešti tam tikrus neregimus paveikslus. Gal dėl to, kad mūsų, neregių, neblaško matomi vaizdai, mes galime labiau įsigilinti į garsus, jų dermę. Belieka įdėti nuoširdumo, darbo, o tada jau rezultatus lai vertina klausytojas“, – apie savo kūrybą kalba Aurimas.
Aklumas – kaip gyvenimo pokštas
Rodos, kad tokiame audringame Aurimo veiklos sūkuryje negaliai vietos nebelieka. Žvelgdamas į visus gyvenimo etapus vyras visada išlieka optimistiškas, o aklumą vertina kaip gyvenimo pokštą, kai atsikėlęs ryte ne visuomet žinai, kur eisi. „Tikrai negalėčiau pasakyti, kad dėl nematymo ko nors gyvenime nepadariau, nepatyriau ar net praradau. Kaskart iškilusią situaciją sprendi čia ir dabar, kalbiesi, ieškai kompromisų ir eini pirmyn. Neregystė kai kada netgi praturtina. Nematydamas skanaus maisto ant stalo, kitų gyvenimo pagundų, tūkstančio reklamų per dieną, esu žymiai laimingesnis. Tada poreikiai tampa mažesni, gali susikoncentruoti į esminius dalykus. O dirbant nuosavame versle, tai netgi pranašumas. Kai reikia atrinkti darbuotojus, vadovai visuomet didelį dėmesį skiria išvaizdai, o esmė juk viduje. Kai žmogus ateina į darbo pokalbį ir jį šokiruoja tavo aklumas, gali manyti, kad jam bus sunku susidoroti ir su nestandartinėmis situacijomis darbe“, – samprotauja A. Papečkys.
Aurimas įsitikinęs, kad regėjimo negalią turintys žmonės gali puikiai integruotis į visuomenę, tačiau pripažįsta, kad ne visi neregiai tai išdrįsta. Yra tokių, kurie ir gyvena tik savo likimo draugų rate. Pasak jo, patys aklieji turi būti tarsi ledlaužiai ir drąsiau šviesti visuomenę, kad ir regintieji galėtų „integruotis“ į neregių pasaulį. Juk kartais žmonės tiesiog nežino, kaip padėti nematantiesiems, ir dėl to atsidūrę šalia jaučiasi nepatogiai.
A. Papečkys yra drąsus optimistas, kuris savo pavyzdžiu gali įkvėpti ir reginčiuosius. Šiandien jis jau beveik rankose laiko debiutinį albumą, rugsėjį vyks gastroliuoti į Oslą, o spalį visų savo klausytojų palaikymo lauks projekte „X faktorius“, kurio atrankas jau sėkmingai yra įveikęs. „Verslas yra protui, o muzika – širdžiai. Jaučiuosi laimingas, kad turiu šias dvi sritis ir galiu gyventi kurdamas“, – šypsosi Aurimas.
