Švietimo ir mokslo ministerijos specialistas Alius Ambras teigia, kad tikslios statistikos nėra. Kartais studentai nenori būti indentifikuoti kaip turintys negalią, todėl žinoma tik tai, kiek studentų gauna paramą. Neįgaliųjų reikalų departamento duomenimis, parama per Socialinių reikalų ir darbo ministeriją 2014 metais siekė 2 mln. litų, buvo paremta 1021 studentas ir 40 aukštųjų mokyklų. Šių metų liepą Lietuvos Respublikos Seimas įregistravo Lietuvos mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo projektą, bet prognozuoti, kaip pasikeis situacija, sunku.
Nepabuvus mokiniais, netampama studentais
Ar vaikai su fizine negalia turi galimybę mokytis mokyklose? Lietuvos žmonių su negalia sąjunga (LŽNS) jau kelerius metus vykdo švietimo įstaigų patikrą. Išvados liūdina: daugelis bendrojo lavinimo mokyklų ir gimnazijų nepritaikytos. Sutvarkytas fasadas, o vidus išlikęs senas: nėra liftų, keltuvų, nepritaikyti tualetai. Trūksta asistentų. Nėra paprasta į mokyklas atvažiuoti miesto transportu.
Nepritaikyta mokykla – didžiulis slenkstis negalią turinčiam vaikui, ateityje norinčiam siekti aukštojo mokslo.
Mokymas namuose – švietimo sistemos klaida
Kai mokykla neprieinama, mokinys su negalia mokosi pagal specialią programą namuose. Tuomet nuo vaikystės neugdomi jo socialiniai įgūdžiai, ir svajoti apie stojimą į aukštąją mokyklą darosi tiesiog beprasmiška.
Pasak LŽNS prezidentės Rasos Kavaliauskaitės, mokymas namuose – viena didžiausių švietimo sistemos blogybių. Baigęs mokslą namuose, mokinys su negalia gauna tik pažymą apie išklausytą kursą, o ne atestatą. Taigi jam kelias į kolegiją, juo labiau – į universitetą praktiškai iš anksto užkertamas.
Integruotų mokinių per lengvas „krepšelis“
Dažnai manoma, kad jaunuolių su negalia yra tik universitete – mokykloje mokiniai su tokiais tiesiog nesusiduria. Iniciatyvūs neįgalią turintys žmonės labai prisidėjo prie to, kad Balsiuose (prie Vilniaus) buvo pastatyta moderni bendrojo lavinimo mokykla, kurioje sudarytos visos sąlygos mokytis integruotiems vaikams. Tačiau ten visu rimtumu iškilo per lengvo Valstybės finansuojamo negalią turinčio mokinio „krepšelio“ klausimas: jo lėšų mokyklai neužtenka, kad galėtų padengti būtinas tokio mokinio specialiųjų poreikių išlaidas mokymosi mokykloje metu.
Tenka studijuoti ne tai, apie ką svajota
Dažniausiai jaunuoliai su negalia renkasi studijuoti ne tai, ką nori, o pagal tai, kaip pritaikyta mokymo įstaigos aplinka. Pavyzdžiui, jaunuolis nori tapti menininku, o pasirenka socialinio darbo studijas Šiaulių universitete, kuris, pagal naujausius neįgaliųjų organizacijų tyrimus, geriausiai pritaikytas tokių studentų, ypač – turinčių judėjimo negalią, poreikiams. Kyla ir apgyvendinimo problema, trūksta bendrabučių. Negalią turinčiam jaunuoliui nepritaikyta, nepakeliama buitis dažnai tampa nutrauktų studijų priežastimi.
Pinigai nepaskutinėje vietoje
Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuoja negalią turinčius studentus, studijuojančius aukštosiose mokyklose iš valstybės biudžeto lėšų. Finansinės pagalbos priemonių tiekimo neįgaliems studentams tvarkos aprašas reglamentuoja, kad išmokos teikiamos pažangiems (neturintiems skolų), turintiems 45 proc. ir mažesnį darbingumą studentams. Skiriamos dviejų rūšių išmokos: viena – specialiesiems poreikiams tenkinti (50 proc. bazinės socialinio draudimo pensijos dydžio išmoka kiekvieną mėnesį, apie 52,5 eurų), kita – tikslinė išmoka kas semestrą studijų išlaidoms iš dalies padengti (3,2 proc. bazinės socialinės pensijos dydžio išmoka, tai yra apie 121,6 eurų) tuo atveju, jei studentas mokosi valstybės nefinansuojamoje vietoje.
Pagrindinė parama iš VSF
Paramą teikia ir Valstybinis studijų fondas (VSF) – institucija, kurią valdo Švietimo ir mokslo ministerija.
Per VSF negalią turintiems studentams mokamos socialinės stipendijos iš Valstybės lėšų ir tikslinės išmokos iš ES projektinių lėšų. Tikslinės išmokos – maždaug 150,6 eurų (520 Lt) per mėnesį – mokamos studentams, kurių darbingumas yra 45 proc. ir mažesnis. Socialinė stipendija teikiama tomis pačiomis sąlygomis, jos dydis maždaug 113 eurų (390 Lt).
Pagal VSF projektą, kuris rugpjūčio pabaigoje baigiasi, iš ES lėšų buvo nupirkta specifinės mokymosi įrangos akliesiems, kurtiesiems studentams, aukštųjų mokyklų dėstytojai apmokomi dirbti su negalią turinčiais studentais. Studento su negalia biudžetas
Studentas iš Neįgaliųjų departamento gauna 52,5 eurų per mėnesį, kas ketvirtį – dar 121,6 eurų, jei studijuoja mokamoje vietoje. Iš VSF gauna maždaug 150,6 eurų ir 113 eurų per mėnesį. Visai neblogai? Taip pat dar gaunama neįgalumo išmoka.
Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas apskaičiavo, kad sudėjus paramų sumas, gaunasi minimali alga, iš kurios vos galima pragyventi. Dar šiek tiek gelbsti tai, kad yra aukštųjų mokyklų, suteikiančių nuolaidas neįgalią turintiems studentams bendrabučių paslaugoms, studijoms, jeigu už jas moka pats studentas.
Valstybė kompensuoja ir paskolas
Miglė Janušauskaitė ir Martynas Jockus iš Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Studentų tarybos teigia, kad galima paimti paskolas studijoms apmokėti, kurias, pagal semestro gale pateiktą prašymą, dengia VSF. Lygiai taip pat kompensuojama ir apgyvendinimo paskola. VDU studentams su negalia suteikia bendrabučio, studijų mokesčių lengvatas.
Vengia pasisakyti apie negalią
Ne kiekvienas negalią turintis studentas turi drąsos garsiai kalbėti apie savo problemas. Tačiau būtina, kad Universiteto administracija ar Studentų taryba laiku sužinotų apie specialiuosius studentų poreikius. Alius Ambras atsimena atvejį, kai studentas trejus metus iš eilės prašė atleisti nuo studijų įmokų: tiesiog paprašydavo, nepateikdavo situacijos aprašo, nepristatydavo jokių dokumentų, todėl jam buvo atsakoma neigiamai. Pagaliau studentas pristatė dokumentus apie negalią ir savo finansinę padėtį: situacija buvo tokia bloga, kad universitetas, kuriame jis mokėsi, ne tik atleido nuo įmokų už mokslą, bet ir finansavo magistrantūros studijas. Toks nesusipratimas nebūtų kilęs, jei vaikinas būtų laiku ėmęsis spręsti savo problemas.
