Centro kolektyvas įsisąmoninęs, kad socialinė aplinka nėra tinkamai pritaikyta kurtiesiems, todėl daroma viskas, kad į centrą atvykę kurtieji galėtų pailsėti nuo viešojoje erdvėje patiriamos įtampos ir nuolatinių pastangų perskaityti žodžius iš lūpų.
Visiems reikia bendravimo gimtąja kalba
Vilniaus KRC asmeninio asistento paslaugų „kitoniškumas“ prasideda nuo pat slenksčio. Čia labinamasi gestu, kuris su pasikartojančiu judesiu rodomas širdies plote su vos palenkta plaštaka, kuri delnu iš pradžių atgręžiama į besisveikinančiojo širdį, o paskui nukreipiama į adresatą.
Atėjusieji į centrą tvarko reikalus, bendrauja. Kaip nelengva patenkinti komunikacijos poreikį asmenims, kurių pirmoji kalba nėra aplinkoje visuotinai priimtina, žino tik patys kurtieji.
Ypač gyvenantieji po vieną. Visuomenė, kuri dažnai bodisi atsitiktinių kontaktų, net numanyti negali, kad net mažai pažįstamiems kurtiesiems susitikimai ir pasikalbėjimai gestais yra dienos atgaiva.
Į Vilniaus KRC atveda kasdieniai reikalai
Pasak asistenčių Orintos Zuzo ir Rimos Kuralavičiūtės, bendruomenės nariai čia kreipiasi dėl įvairiausių priežasčių. Daugiausia dėl paprastų kasdienių situacijų, kurias jiems reikia smulkiau išsiaiškinti: suvokti gauto rašto turinį, reaguoti į jį, susitarti dėl apsilankymo atitinkamoje įstaigoje, dėl paslaugos į namus. Dažnai klientai ateina sužinoti politikos, socialinių naujienų. Užsuka pagalbos, patarimų dėl techninės pagalbos priemonių įsigijimo, įsidiegti skubios pagalbos numerio 112 aplikacijos mobiliajame telefone.
Natūralu, kad bet kuriuo reikalu pirmas žygis yra pas tuos, kurie supranta gestų kalbą. Juk tai, kas paprasta kitiems – paskambinti dėl informacijos, šiems asmenims neprieinama. Darbas kurčiųjų sistemoje tik pramokus gestų kalbos
Orintai, kaip pati sako, bepigu – ji kartais net suabejoja, kuri jos kalba pirmoji. Augusi kurčiųjų šeimoje, ji save priskiria dvikalbiams. Ir iš tiesų iš vienos kalbos į kitą jauna moteris nardo tarsi patyrusi plaukikė. Rimai sunkiau – gestų kalbos ji turėjo mokytis. Tačiau pastangas atperka rezultatas: kurtieji jau seniai neskirsto asmeninių asistentų į geriau ar prasčiau kalbančius gestais, o kreipiasi į juos pagal sutartinę jų „specializaciją“.
Asmeniniai asistentai darbais dalijasi
Rima daugiau dėmesio skiria naujovėms „prisijaukinti“. Ji padeda kurtiesiems parengti deklaracijas, moko dirbti elektroninėmis sistemomis. Kartu su jais pratinosi naudotis Vilniečio kortele, drauge su Lietuvos banko specialistais padėjo pasirengti euro įvedimui. Jokia paslaptis, kad daugeliui vyresnių žmonių atsiskaitymai naująja valiuta vis dar kelia daug įtampos. Tad dėl mokesčių mokėjimų į centrą jie kreipiasi pagalbos kas mėnesį.
Šiandienės informacinės technologijos Vilniaus KRC prigijo seniai, nes kurtiesiems jos labai patogios dėl negalios pobūdžio, yra vizualios, taupo laiką. Daugybė paslaugų suteikiama neišeinant iš kabineto – „Skype“ programa ar kitomis elektroninėmis priemonėmis.
Čia jau lyderė Orinta. Jai patikėtas susirašinėjimas su klientais ir pagal jų užklausas su atitinkamomis įstaigomis. Į sistemos organizacijas ir bendruomenės nariams asmeniškai ji kiekvieną savaitę išsiunčia daugybę naujienlaiškių. Visi jie – apie sistemai svarbius dalykus. Taip pat visą informaciją specialistė deda į socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą. Kurtieji ypač aktyviai naudojasi šia paslauga.
Dar viena asmeninė asistentė Galina Žavoronok sako: „Aš kurčia ir mano paslaugų gavėjai – kurtieji. Vadinasi, mes lygūs.“ Galina teikia paslaugas kliento namuose. Pasitikėjimą vien savo išvaizda kelianti moteris dažnai sėda į senamiesčio širdyje nuolat jos laukiantį automobilį ir Vilniaus gatvėmis skuba į klientų namus. Daugiausia tai senjorai. Jiems Galinos pagalba niekad ne prošal. Net šalia esant vertėjai, neretai Galinai prireikia „perversti“ vertimą.
Mat brandaus amžiaus sulaukę asmenys ne visi vartoja ir supranta norminę gestų kalbą. Galina asistuoja senukams, perkantiems vaistų, vykdo kitus jų pavedimus, palydi pas gydytojus, notarus ir į kitus svarbius susitikimus. Klientus namuose lanko ir Laura Kunigėlytė. Galina vyksta dažniau pagal iškvietimus, o Laura į senjorų duris šviesos skambučiais beldžiasi dažniausiai tada, kai jie kelis mėnesius nepasirodo centre.
Pelnyti kurčiųjų pasitikėjimą užtrunka Dar viena sostinės kurčiųjų bendruomenei itin svarbi paslauga – darbo vietų paieška. Darbo paieškos specialistės pareigas einanti Astutė Balinskienė prisimena „baisią“ savo darbo pradžią. Būdavo, kurtieji praveria jos kabineto duris ir nieko nelaukdami uždaro. Moteris slapčiomis ne vieną ašarą dėl to nubraukė. Kodėl mūsų pasakojimui asmeniniai išgyvenimai tokie svarbūs? Jie atveria duris į dar vieną kurčiųjų pasaulio savitumą – klausos negalią turintys asmenys niekada nesikreipia pagalbos į nepažįstamus žmones. Tai žinant, lengviau suprasti, kodėl savivaldybėse, darbo biržoje ir kitose panašiose įstaigose lankosi tiek mažai kurčiųjų. Tiesą sakant, ir apsilankę jie ne kažin ką peša.
A.Balinskienė ne kartą žiūrėjo į pilnas nerimo kurčiųjų akis, kai jie išeina iš darbo biržos, nešini galimos darbovietės adresu ir telefono numeriu. Žinant, kad kurtieji negali bendrauti skambučiais, visai nenuostabu, kad savo viltis įsidarbinti jie sieja su Vilniaus KRC. Prestižinių darbų kurtiesiems nesiūlo
Vilniaus KRC direktorė Inga Minkevičienė teigia, kad per keletą pastarųjų metų paslaugų poreikis centre nusistovėjo ir šiuo metu yra be ryškesnių pokyčių ženklų. Per metus čia dirbančiai darbo paieškos specialistei pavyksta įdarbinti apie 40 klausos negalią turinčių asmenų. Pasak pašnekovės, darbdaviams negirdintys darbuotojai priimtini tampa ne per vieną dieną. Tenka įdėti nemažai pastangų, nors vėliau už naują patirtį darbdaviai dažniausiai padėkoja.
Šiuo metu kurtieji ir neprigirdintieji pasklidę maždaug po 20 sostinės įmonių. Jie dirba siuvėjais, pakuotojais, spaustuvių darbininkais, kasininkais, indų plovėjais, valytojais, skalbyklų operatoriais.
Daugiausia kurčiuosius samdo socialinės įmonės. Prestižiniai kurčiųjų darbai beveik išimtinai sietini su darbu kurčiųjų sistemoje bei kurčiųjų ugdymo įstaigose.Vienur jie dirba vadovais ir darbuotojais, kitur ‒ auklėtojais, mokytojais ir jų padėjėjais.
