Nuo ŠU nedaug atsilieka Vilniaus universitetas (VU), o nuo jo – Kauno Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), kuris pelnė ir DRAUGIŠKIAUSIO UNIVERSITETO vardą. Pasak tyrimą atlikusios neįgalaus jaunimo koordinatorės Vilūnės Martišauskaitės, deja, keliai į Klaipėdos universitetą (KU) judėjimo negalią turintiems studentams vis dar uždari.
KU atsveria žmogiškasis faktorius
Pagal KU darbuotojų informaciją, jiems žinomi 35 studentai su negalia, iš jų – trys, turintys judėjimo negalią. Bandant pritaikyti KU, matosi šiokių tokių prošvaisčių: šiemet ketinama pastatyti modernų bendrabutį, fakultetuose atsirado keltuvai, atsirado viena auditorija, į kurią galima įvažiuoti neįgaliojo vežimėliu. Tačiau iki lygių studijų galimybių visiems dar toli. Tiesa, studijų atmosfera KU labai gera.
Kaip pasakoja KU Dvasinio konsultavimo magistrantė Vaida Butautaitė, turinti regos negalią, dekanato darbuotojai, dėstytojai labai geranoriški, supratingi. Ji nesusidūrė su dėstytojais, nemokančiais dirbti su negalią turinčiais studentais. Egzistuoja alternatyvios darbų atidavimo, egzaminų laikymo formos. Tiesa, yra ir tokių dėstytojų, kurie padaro tik tiek, kiek priklauso. Bet padaro labai gerai. Vaida teigia, kad neatsisako padėti ir kurso draugai. Mergina sako, kad ketina pabandyti suburti įvairią negalią turinčius KU studentus į universitetinę organizaciją.
VDU – draugiškiausias negalią turintiems studentams
VDU jaunuoliai su negalia vadina draugiškiausia aukštąja mokykla. Ne veltui ten kasmet daugėja studentų su negalia, ypač – judančių neįgaliųjų vežimėliais. Universitete, jei reikia, nepritaikyta auditorija pakeičiama ta, į kurią užveža liftas arba yra dar kokia nors patogi prieiga. Visur veikia automatiškai atsiveriančios durys, pandusai. Ten, kur nėra liftų, pastatyti keltuvai. Iš 17 pastatų 9 pritaikyti judėjimo negalią turintiems studentams. Pastatuose beveik visuose aukštuose yra pritaikyti tualetai. Penkiuose pastatuose veikia pritaikytos skaityklos.
Aklųjų ir silpnaregių studentų patogumui aukštai ant lifto mygtukų sužymėti Brailio raštu, veikia garso pranešimai apie aukštą. Patogiai įrengtame studentų su negalia darbo kambaryje yra Brailio spausdintuvas, reguliuojamo aukščio stalas, teksto didintuvas, poilsio kampas. Egzistuoja alternatyvios atsiskaitymo, paskaitų medžiagos pateikimo formos. Nors bendrabučių trūksta (kaip, beje, ir visur), pastogė suteikiama praktiškai visiems jos prašantiems negalią turintiems studentams, gyvenantiems ne Kaune.
Aktyvių studentų iniciatyvos
Sveikajam sunku įsivaizduoti, kur slypi kliūtys žmonėms su negalia, todėl būtent jie pateikia racionaliausių pritaikymo pasiūlymų. VDU Studentų tarybos atstovai Miglė Janušauskaitė ir Martynas Jockus vienas per kitą pasakoja apie gerą mokyklos atmosferą. Tarp 140 VDU negalią turinčių studentų yra daug aktyvistų. Atsiranda studentų, kurie dalijasi naujomis patirtimis, įžvalgomis, kurie skatina pritaikymą. Studentas Martynas Vitkus turi sunkią regos ir judėjimo negalią, vaikšto pasiremdamas lazda. Tačiau visur suspėja, dalyvauja renginiuose. Jo požiūris keičia ne tik administracijos, bet ir kitų negalią turinčių studentų požiūrį. Būtent aktyvūs studentai parodo, kad žmogui su negalia reikia visko lygiai kaip ir sveikam.
Negalią turinti studentė Ieva Danilevičienė įkūrė grupę, vienijančią aktyvius VDU studentus. Dabar tai puiki terpė studentams drauge užsiimti visuomenine veikla, aktyviau bendradarbiauti, susirinkti, trumpiau tariant – išeiti iš socialinio aktyvaus gyvenimo paraščių ir susiburti centre.
Būtinybė – nuotolinės studijos
Kaip studijuoti tiems, kas neturi galimybių išeiti iš namų? Kai kurios aukštosios mokyklos organizuoja naujas, sunkią negalią turintiems žmonėms patogias nuotolines studijų programas. Tačiau tai Lietuvoje vyksta pernelyg vangiai, tokių studijų programų dar nėra daug. Sudaryti sąlygas turintiesiems negalią (kaip ir esantiems užsienyje) studijuoti nuotoliniu būdu – tai aukštųjų mokyklų prerogatyva. Švietimo ir mokslo ministerijos specialisto Aliaus Ambro nuomone, nebūtina taikyti visų studijų programų negalią turintiems studentams, tiesiog vertėtų siekti universalaus studijavimo patogumo.
Centrai: visa informacija ir konsultacija vienoje vietoje
Ketinantys studijuoti negalią turintys jaunuoliai pasigenda patogaus būdo gauti visą su studijomis Lietuvoje susijusią informaciją. Studentų sąjungos atstovai siūlo Lietuvoje pradėti kurti regioninius konsultacinius informacinius centrus ir taip didinti studijų prieinamumą jaunuoliams su negalia. Dabar tai realiai didina tik finansinė parama.
Jų žiniomis, užsienyje kiekvienas valstybės regionas turi tam tikrą centrą (valstybinę ar nevalstybinę organizaciją), kuris teikia psichologines, socialines, finansines konsultacijas ir kitokią informaciją planuojantiems studijuoti abiturientams. Centruose kaupiama informacija apie aukštąsias regiono mokyklas: specialiųjų poreikių tenkinimo galimybes, socialines garantijas ir kitą svarbią informaciją. Juose dirba psichologai, švietimo ir socialiniai darbuotojai.
Pavojus supriešinti studentus
Bet kuris studentas – turintis ar neturintis specialiųjų poreikių – turi ir bendrųjų poreikių. Kiekvienas studentas turi tiek psichologinių, tiek mokymosi problemų. Pasak švietimo sistemos darbuotojos, dėstytojos Vidos Poškienės, kartais galima netyčia „perlenkti lazdą“, išskiriant specialiuosius ir ignoruojant vadinamųjų sveikųjų studentų poreikius. Tokiais atvejais net gali susipriešinti studentų bendrija. Specialiųjų poreikių tenkinimas – tai tik dalis pagalbos studentui. Ir jei steigiamas specialusis centras, tai jis turėtų būti orientuotas į pagalbos teikimą bet kuriam studentui aukštojoje mokykloje. O tame centre turėtų būti specialiųjų poreikių padalinys.
Poreikiai skirtingi, tikslinės išmokos vienodos
„Manau, kad lygios galimybės studijuoti Lietuvoje jau yra, bent jau finansiškai. Valstybė duoda užtektinai, ir daugiau norėti yra tiesiog gėda. Bent jau studentui su regos negalia išmokų specialiesiems poreikiams tenkinti užtenka“, – konstatuoja Vaida Butautaitė. O štai kurtieji skundžiasi, kad turi samdyti gestų kalbos vertėjus ir privačiai. Gaunamų tikslinių išmokų pakanka atsiskaityti su vertėju, dirbusiu tris valandas per dieną, o kurčiam studentui reikia gestų kalbos vertėjo visą mokymosi dieną.
Neįgaliųjų reikalų departamento specialistės Violetos Mikšienės duomenimis, specialiųjų poreikių turi tik pusė aukštosiose Lietuvos mokyklose studijuojančių neįgalių studentų. Kiti studentai turi įvairių somatinių negalių, dėl kurių specialiųjų poreikių tarsi nekyla. Taigi viena yra kurtumas, fizinė, judėjimo negalia ar aklumas, o visai kas kita – somatinės ligos. Kodėl visiems mokamos vienodos tikslinės išmokos specialiesiems poreikiams tenkinti? Studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas pripažįsta, kad lygybės principas šiuo atveju netinka. Studento finansinis skatinimas turėtų priklausyti nuo to, kiek jam studijuojant reikia papildomai pinigų specialiems poreikiams tenkinti.
