Arvydas Juchna – informacinės aplinkos specialistas. Vaikinas turi regos negalią. Kelionės sostinės viešuoju transportu Arvydui – ne naujiena. Be to, jis stengiasi, kad silpnaregiai bei neregiai, važinėdami miesto autobusais ir troleibusais, patirtų kuo mažiau nepatogumų.
Problemų apstu
„Viešasis transportas dar nėra pritaikytas prastai matantiems arba nematantiems žmonėms. Tiesa, situacija pamažu gerėja – daugiausia dėl pavienių iniciatyvų. Be abejo, būtų naivu tikėtis iš karto pakeisti per ilgus metus susiklosčiusią ydingą viešojo transporto sistemą“, ‒ sako Arvydas.
Problemas, su kuriomis susiduria žmonės su regos negalia viešajame transporte, Arvydas suskirsto į keletą grupių. Vienokios bėdos keliaujant tyko neregių, kitokios – silpnaregių. „Bene didžiausia problema silpnaregiams – elektroninės transporto priemonių švieslentės.
Naujausiuose autobusuose jos neblogai matomos, bet senesniuose – spalvų ir šriftų įvairovė. Jei ant tamsaus fono maršrutas užrašytas ryškiomis – oranžine, geltona ar balta – spalvomis, viskas gerai. Tačiau jei ant pilko fono užrašai yra mėlyna, žalia ar neapšviesta juoda spalva, tuomet skelbiamos informacijos įskaityti neįmanoma“, ‒ aiškina Arvydas. Kai kuriais atvejais sužinoti, kokio maršruto autobusas ar troleibusas atvyko į stotelę, nepadeda ir geranoriškų bendrakeleivių pagalba. „Tokia misija kartais pasirodo neįmanoma ir gerai matančiam žmogui. Paklausus, koks autobusas ar troleibusas atvažiavo į stotelę, pagalbininkas ima karštligiškai bėgioti, ieškodamas skaičių ant transporto priemonės šono, gale. Pasitaiko, kad jam besiblaškant autobuso ar troleibuso vairuotojas uždaro duris ir nuvažiuoja. Tenka laukti kitos transporto priemonės viliantis, kad ant jos užrašyti skaičiai bus ryškesni“, ‒ patirtimi dalijasi Arvydas.
Dar didesnė problema – elektroniniai komposteriai miesto autobusuose bei troleibusuose. „Komposteriai sostinės viešajame transporte patys prasčiausi, kokius kur nors pasaulyje teko regėti – šviesiai pilkame fone vos šiek tiek tamsesnių raidžių įžiūrėti tiesiog neįmanoma. Gaila, tačiau miesto vadovai, diegdami viešajame transporte elektroninį bilietą, nepagalvojo ne tik apie turinčius regos negalią, bet ir kitus prasčiau matančius keleivius“, ‒ kalba Arvydas.
Išeitį prie kasdienybės iššūkių įpratę regos negalią turintys žmonės randa ir šiuo atveju – jie įsigyja išsyk po keletą vilniečio kortelių, papildo jas elektroniniais bilietais, kad visada galėtų susimokėti už kelionę nebandydami ieškoti informacijos komposterių ekranuose. Sunkiai prasčiau matantiems žmonėms įžiūrimi ir stotelėse pateikiami viešojo transporto tvarkaraščiai.
Neregiams sunkiau
Dar sudėtingiau viešajame transporte orientuotis visai nematantiems žmonėms. „Gerai, jei atėjus į stotelę, ten transporto priemonės laukia ir daugiau žmonių. Tačiau didžioji dalis neregių – uždari, nedrįstantys bendrauti su aplinkiniais. Jie tiesiog stovi stotelėje ir laukia, kol kas nors atkreips į juos dėmesį ir paklaus, ar nereikia pagalbos“, ‒ sako Arvydas.
Prieš gerą dešimtmetį aštuoniose dešimtyse senesnių troleibusų buvo įdiegta speciali įranga, padedanti orientuotis regos negalią turintiems žmonėms. Jiems išdalyti specialūs pulteliai, kuriais naudojantis galima sužinoti, kokiu maršrutu važiuoja į stotelę atvykusi transporto priemonė. „Neregiams bei silpnaregiams tokia sistema labai patogi. Deja, dabar įrenginiai paseno, naujų niekas nebegamina. Graži iniciatyva pamažu žlunga. Nemanau, kad panašūs sprendimai kainuotų pernelyg brangiai. Veikiausiai miesto vadovams tiesiog trūksta geros valios“, ‒ kalba Arvydas.
Jo teigimu, orientuotis viešojo transporto sistemoje paprasčiau jauniems žmonėms, kurie naudojasi išmaniaisiais įrenginiais. Neseniai miesto transporte įdiegta m.Ticket programėlė ne tik suteikia galimybę susimokėti už bilietą, bet ir susiplanuoti kelionę autobusu ar troleibusu. Tačiau, kaip rodo praktika, vyresnio amžiaus keleiviai panašiais įrenginiais naudojasi retai.
Laukia sprendimų
Pasak Arvydo, reikėtų ne tiek ir daug, kad sostinės viešasis transportas taptų patogesnis žmonėms, turintiems regos negalią.
„Galbūt būtų galima pagalvoti apie naujus projektus, kuriems įgyvendinti skiriamos ES fondų lėšos. Technikos pažanga septynmyliais žingsniais žengia į priekį, o žmonės su negalia viešuoju transportu vis dar priversti keliauti pasikliaudami geranoriškų žmonių pagalba“, ‒ sako Arvydas.
Kai kurie sprendimai, pasak jo, galėtų būti ir visai nesudėtingi. Pavyzdžiui, kiekviename autobuse ar troleibuse tereikėtų greta durų sumontuoti garsiakalbius, per kuriuos būtų pranešamas į stotelę atvažiavusios transporto priemonės maršruto numeris. Arvydo teigimu, visai nebūtina garsiakalbių perkelti į autobuso ar troleibuso išorę.
Vežėjai stengiasi
Kalbinti sostinės vežėjai tikina besistengiantys, kad miesto viešasis transportas būtų kiek įmanoma patogesnis žmonėms, turintiems įvairių negalių. Tačiau jie sutinka – problemų esama, o gerų iniciatyvų įgyvendinimą stabdo lėšų trūkumas.
„Tikimės, keleiviai pastebėjo, kad pastaruoju metu pakeistos visų autobusų maršrutų rodyklės, kur maksimaliai padidinti maršrutų numeriai ir raidės. Troleibusų maršrutų rodyklių užrašų padidinti tiek, kiek autobusų, nepavyko, bet ir jie yra didesni nei prieš pusmetį. Be to, triašių autobusų šonuose įrengėme laikiklius, kur sumontavome po antrą rodyklę, kad keleiviams būtų patogiau įžiūrėti transporto priemonės maršruto numerį“, ‒ sako bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ technikos direktoriaus pavaduotojas Jurijus Komarovas.
Sudėtingiau patobulinti senųjų autobusų informacines švieslentes. „Sutinkame, kad kai kurios iš jų prastai matomos. Stingant lėšų, bendrovė perka nenaujus, jau kitose šalyse važinėjusius autobusus, kurių švieslentės ne visada atitinka šiandienos reikalavimus. Tačiau panaši įranga kainuoja brangiai, todėl ją pakeisti neturime galimybių. Pirkdami naujas transporto priemones, visada pagalvojame ir apie neįgaliųjų poreikius“, ‒ kalba J.Komarovas.
Vežėjai sutinka ir su tuo, kad 2006-aisiais miesto savivaldybės nupirkti komposteriai nėra vykę. „Komposterių ekrano rezoliucija – per mažai kontrastinga, ypač šviečiant saulei.
Komposterio ekrane, kaip įprasta Europos miestuose, nėra specialių iškilumų žmonėms, turintiems regos negalią. Įranga įsigyta beveik prieš dešimtmetį, tad natūralu, jog per šį laiką ir technologijos pasistūmėjo į priekį. Šiuo metu kaip tik išbandome spalvotą komposterio versiją. Viliamės, kad dalį dabartinių komposterių pavyks atnaujinti“, ‒ žada savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ Komercijos ir rinkodaros departamento vadovas Vaidotas Meškauskas. Bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ specialistai bandė gerinti situaciją su dabartiniais transporto priemonių borto kompiuteriais suderindami modernesnius komposterius. Tačiau to padaryti nepavyko. „Borto kompiuterių pakeitimas kainuotų apie du milijonus eurų. Mums tai – didžiuliai pinigai. Nepaisant to, drauge su savivaldybe ieškosime galimybių šią problemą išspręsti“, ‒ teigia J.Komarovas.
Pasak jo, prieš diegiant mieste elektroninį bilietą, įmonė paskolino žmonėms su regos negalia specialų stendą, kur jie galėjo pasimokyti žymėti elektroninius bilietus. „Šių žmonių prašymu sutartose komposterio vietose padarėme įdubimus, kuriuos apčiuopdami pirštais silpnaregiai ar neregiai gali lengviau pažymėti elektroninius bilietus“, ‒ aiškina J.Komarovas.
Žada permainų
Vežėjai žada tęsti ir transporto priemonių „įgarsinimo“ programą.
„Šis projektas buvo įgyvendintas prieš trylika metų Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos bei savivaldybės lėšomis. Troleibusui atvažiavus į stotelę, keleivis, paspaudęs pultelio mygtuką, per transporto priemonės išorėje sumontuotus garsiakalbius išgirsta reikalingą informaciją.
Tokia įranga yra visuose troleibusuose, ji remontuojama ir prižiūrima. Pulteliai, aktyvuojantys informacijos paskelbimą, išdalyti Aklųjų ir silpnaregių sąjungos nariams. Diegdami elektroninio bilieto sistemą, išorinius garsiakalbius įrengėme ir visuose autobusuose. Tikėjomės, kad taip žmonės su regos negalia reikalingą informaciją galės girdėti būdami lauke, bet to pasiekti nepavyko. Šiuo metu ieškome techninių bei finansinių galimybių problemai spręsti“, ‒ kalba J.Komarovas.
Prisidėti žada ir savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ vadovai. „Buvome susitikę su potencialiais įrangos gamintojais ir išsiaiškinome, kad ją pagaminti įmanoma. Tačiau įranga nėra pigi. Šiuo metu aiškinamės, ar toks projektas galėtų būti finansuojamas ES fondų lėšomis“, ‒ kalba V.Meškauskas.
Jis sutinka ir su tuo, kad tvarkaraščiai viešojo transporto stotelėse prastai matomi, bet juos padidinti galimybių nėra – į nedidelį plotą tenka sutalpinti maksimalų kiekį informacijos. „2013-aisiais tvarkaraščių dizainas buvo atnaujintas, atsisakyta nereikalingos informacijos, kai kurios raidės ir skaičiai kiek įmanoma padidinti. Tose vietose, kur yra daug iš vienos transporto priemonės į kitą persėdančių keleivių, įrengta 40 švieslenčių, kurios transporto priemonės atvykimo laiką rodo realiu laiku“, ‒ aiškina V.Meškauskas.
Vežėjai teigia nesą abejingi žmonėms su negalia ir žada jais rūpintis. Žinoma, kiek leis finansinės galimybės. „Iki 2020-ųjų planuojama iš ES lėšų pirkti naujų keleivinių transporto priemonių. Techninėse sąlygose būtinai numatysime sprendimus, kurie suteiks galimybę viešuoju transportu patogiau keliauti ne tik silpnaregiams, bet ir kitiems specialių poreikių turintiems keleiviams. Mums svarbu, kad autobusuose ir troleibusuose gerai jaustųsi visi keleiviai“, ‒ reziumuoja J.Komarovas.
