Vadovėliai – kitokie
„Vadovėliai neregiams – didesni bei storesni nei tie, iš kurių mokosi matantys vaikai. Be to, dėl Brailio rašto specifikos visos reginčiųjų vadovėlio informacijos į vieną knygą nesutalpinsi, todėl skirtąjį neregiams sudaro keturios, penkios, kai kuriais atvejais – net aštuonios gerokai didesnio formato knygos“, ‒ pasakoja Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro bibliotekininkė Zoja Muchlia.
Erdvioje Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro bibliotekoje knygų lentynos – nuo grindų iki lubų. Didžiąją dalį vietos užima vadovėliai Brailio raštu.
Visi jie yra „gimę“ centre įsteigtoje leidykloje. Čia išleisti vadovėliai skirti ne tik vietos gimnazijos moksleiviams – jie iškeliauja ir į kitus miestus, kur mokosi į bendrojo lavinimo mokyklas integruoti neregintys vaikai. Visos knygos privalo pasiekti vaikus dar iki rugsėjo, tad vasara vadovėlių rengėjams – pats darbymetis.
„Stengiamės, kad visi vadovėliai Brailio raštu būtų atspausdinti iki mokslo metų pradžios. Iki rugsėjo pirmosios jie turi pasiekti Utenoje, Marijampolėje, Alytuje, Kaune, kituose miestuose besimokančius nematančius vaikus“, ‒ kalba Z.Muchlia.
Raštas – specifinis
Brailio raštas nėmaž neprimena to, kurio kiekvieną rugsėjį pradeda mokytis Lietuvos mokyklų pirmokėliai.
Specialų raštą neregiams dar devynioliktajame amžiuje sukūrė prancūzas Louis Braille’is. Iš pradžių raštas naudotas Paryžiaus aklųjų institute, vėliau pripažintas ir paplito visame pasaulyje. Šiuo metu Brailio raštu skaito ir rašo milijonai nematančių žmonių visame pasaulyje. Tai – iškilių taškų abėcėlė, kur kiekviena raidė sudaroma iš šešių taškų, išdėstytų po tris dviejuose stačiakampiuose stulpeliuose. Iš viso tokiu būdu gaunamos 63 įvairios rašmenų kombinacijos. Tiek pakanka, kad Brailio raštu būtų galima užrašyti visas lietuvių kalboje naudojamas raides, skaičius, skyrybos ženklus ir natas.
Pavyzdžiui, pirmoji abėcėlės raidė „A“ – iškilus taškelis šešiataškio langelio kairėje; raidė „G“ – keturi iškilūs taškeliai langelio viršuje; raidė „I“ – antras bei trečias iškilūs taškeliai ir panašiai. Neregintys vaikai skaito tekstą viena ranka apčiuopdami raides pirštais, kita – sekdami skaitomą eilutę, kad „nepamestų“ teksto.
Beje, net Brailio raštą mokantiems regintiesiems skaityti nematantiems vaikams skirtą vadovėlį sunku; tekstas spausdinamas abiejose lapo pusėse, tad puslapyje susimaišo iškilūs taškeliai bei įdubimai. Ranka skaitantys neregiai iškilumus nuo įdubimų gerai atskiria, o regintysis lape temato taškų chaosą.
Darbas – kruopštus
Gavus iš spaustuvės kompiuterinį knygos variantą ar nuskenavus analogišką reginčiųjų vadovėlį, prasideda vadovėlio Brailio raštu rengimo darbai.
„Vadovėlio neregiams kūrimas prasideda nuo redagavimo – tai yra, pritaikymo spausdinti Brailio raštu. Ant specialaus formato storesnio nei įprasta lapo Brailio rašto spausdintuvu atspausdinamas pradinis vadovėlio variantas. Mūsų, redaktorių, tikslas – kad tekste neliktų klaidų. Vos vienas neteisingai „pramuštas“ taškelis gali iškreipti žodžio reikšmę ir klaidinti mokinius“, ‒ pasakoja redaktorė Janina Puriuškytė.
Moteris turi regėjimo negalią. Be to, Janina daug metų dirbo lietuvių kalbos mokytoja, tad jos įgudę pirštai nepraleidžia nė menkiausios klaidelės. Surastos klaidos pažymimos pieštuku, vėliau kompiuteriu ištaisomos. Redaguotą vadovėlį jau galima tiražuoti; Brailio rašto spausdintuvai atspausdina tiek egzempliorių, kiek jų prireiks neregiams vaikams. Kiekvienai knygai paruošiamas viršelis su užrašais ir reginčiųjų, ir Brailio raštu. Vadovėlis susegamas, užklijuojamas užrašas ant nugarėlės. Taip parengta knyga iškeliauja į mokyklų bibliotekas, kur ja gali naudotis nematantys vaikai bei jų mokytojai.
Iliustracijos – reljefinės Brailio rašto vadovėliuose – ne vien tik tekstai; juose, kaip ir įprastuose, esama piešinių, schemų, diagramų. Šią medžiagą paruošia vyresnioji redaktorė Aldona Kondrotienė. „Kai kuriuos piešinius tenka perpiešti iš vadovėlių naudojantis specialia piešimo („Corel Draw“) programa. Vėliau piešinys su iškiliais kontūrais atspausdinamas ant specialaus popieriaus ir įsegamas į vadovėlį“, ‒ pasakoja A.Kondrotienė.
Schemos, brėžiniai, diagramos gali būti braižomi ir vadinamuoju „taškiniu“ būdu. Tokios iliustracijos sudarytos iš iškilių taškelių kombinacijų, kurias neregiai apčiuopia pirštais. Pasak A.Kondrotienės, vienintelis trūkumas – tokiu būdu sudėtinga išgauti lenktas linijas, be to, taškeliai per ilgesnį laiką nusitrina ir neregiui tampa sunkiau apčiuopiami.
„Kai reikia pavaizduoti skirtingas spalvas, pritaikome įvairius linijų ar brūkšnelių išdėstymo būdus. Vienos detalės „spalvinamos“ taškeliais, kitos – brūkšneliais ir panašiai. Toks „marginimo“ būdas neregiams atstoja spalvas“, ‒ sako A.Kondrotienė. Parengti iliustracijas Brailio vadovėliams – kruopštus bei daug kantrybės reikalaujantis darbas. Ne mažiau svarbu neregius išmokyti schemas, brėžinius ar piešinius „matyti“.
„Išmokti „skaityti“ brėžinius ar piešinius neregiams ypač svarbu. Tai padeda jiems suformuoti teisingesnius supančios aplinkos vaizdinius“, ‒ teigia A.Kondrotienė.
