Tądien iki pietų jie dirbo drauge: dalyvavo komitetų, komisijų posėdžiuose, pasitarimuose, radę laisvą minutėlę ‒ bendravo. Jaunimas buvo skatinamas klausti, reikšti savo nuomonę. Komunikacijos tiltą kiekvienai „porai“ grindė gestų kalbos vertėjas. Dar posėdžiams nesibaigus, socialiniuose tinkluose pradėta dalintis naujai užsimezgusių pažinčių įrodymais: nuotraukomis, žinutėmis.
Kruopščiai suplanuota darbotvarkė
Diena praktikantams ir lietuvių gestų vertėjams (LGK) prasidėjo nuoširdžiai parūpintu kavos puoduku ir pyragaičiu. Na, o susipažinę visi projekto dalyviai dalyvavo spaudos konferencijoje. R.Popovienė atkreipė dėmesį, kad žmonės su negalia sudaro 7 proc. šalies gyventojų, o klausos negalią turintys asmenys – 4‒6 proc. jų visų. Tad neretai nedidelės bendruomenės problemas užgožia gausesnės negalios grupės. Tądien kurtieji galėjo „atsigriebti“: Seimo nariai klausėsi vien jų.
Visų vardu kalbėjęs Lietuvos kurčiųjų draugijos (LKD) prezidentas Vytautas Pivoras didžiausiais klausos negalią turinčių asmenų skauduliais įvardijo informacijos trūkumą, kurčiųjų bendruomeninių projektų nepakankamą aprėpti savivaldybių lygiu, menką televizijos laidų prieinamumą, skubios pagalbos numerio 112 neprieinamumą vaizdo skambučiais bei mažus sistemos darbuotojų atlyginimus. Tačiau pasidžiaugė susiformavusia teritorine LKD struktūra, vykstančiais gestų kalbos mokymais girdintiesiems. Gestų kalbos vertėjų asociacijos prezidentė R.Leonavičienė teigiamai įvertino Vyriausybės pastangas užtikrinti kurtiesiems lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugų prieinamumą. 1998‒2003 m. vienam vertėjui teko aptarnauti 120 kurčiųjų. Vėliau šis skaičius sumažėjo iki 70 ir, atrodė, kad dar gerės. Deja, po krizės rodiklis „įstrigo“, ir iki dabartinės siekiamybės ‒ 40 kurčiųjų vienam vertėjui ‒ „nekrinta“. Jau keletą pastarųjų metų apie 8 tūkst. kurčiųjų bendruomenę aptarnauja vis tie patys 110 vertėjų. Įspūdžiai iš Seimo komitetų
Sugrįžę iš Seimo komitetų ir komisijų posėdžių, kurtieji ir neprigirdintieji noriai dalijosi įspūdžiais. Juos stebino parlamentarų darbo krūviai ir tempas, didelės informacijos apimtys. Nuolatinės diskusijos ir balsavimai, poreikis orientuotis daugybėje sričių ‒ visa tai kurčiųjų akyse sulaužė stereotipą apie „dykaduonius“ Seimo narius. Nuo šiol jaunimas teigė tokiais pasakymais netikėsią.
Žmogaus teisių komitete kartu su Seimo nare Marija Aušrine Pavilioniene dirbo Lietuvos kurčiųjų jaunimo asociacijos (LKJA) prezidentė Monika Kumžaitė. Mergina džiaugėsi parlamentarės dėmesiu, globa ir paaiškinimais. O kai prasidėjus uždaram posėdžiui turėjo palikti salę, buvo pakviesta stebėti, kaip ruošiamasi priimti Seime spalio pradžioje Lietuvoje viešėsiančią Švedijos karališkąją porą. Nedaugelis turbūt žino, kad atkarpa, kurią turės nuo taško A iki taško B Seime įveikti garbūs svečiai, suplanuota vos ne sekundžių tikslumu: kas ką pasakys, kas kaip pasisuks, kokiu tempu eis. Monika sužinojo etiketo taisyklę: klausimų užduoti tiesiogiai karaliams Seimo darbuotojai negali, jie adresuojami asmeniui iš karalių palydos.
Atsisveikindama parlamentarė A.M.Pavilionienė šiltai apkabino Moniką ir jos vertėjas. Merginai tai labai patiko ‒ būtent taip dažniausiai atsisveikina kurtieji.
„Man didžiausią įspūdį padarė prof. Benedikto Juodkos asmenybė“, ‒ neslėpdama susižavėjimo sakė praktikantė Ramunė Triušytė. Ją papirko Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko erudicija ir elgesio kultūra. Pasikalbėjusi su dabartiniu Seimo nariu, buvusiu Vilniaus universiteto rektoriumi, mergina netruko išsiaiškinti, kad juodu yra baigę tą pačią mokyklą ir net turi bendrų pažįstamų. Ramunė neprigirdinti. Tad kalbėdamasi su profesoriumi kartkartėmis galėjo išsiversti be vertėjo pagalbos. B. Juodka, derindamasis prie merginos klausos galimybių, šmaikštavo: „Nuo dėstytojavimo laikų esu įpratęs garsiai kalbėti, visada labai rūpinausi, kad mano paskaitose studentai nemiegotų.“
Socialinių reikalų ir darbo komitete buvo aptariamas biudžetinėse įstaigose dirbančių socialinės srities darbuotojų darbo užmokesčio didinimo klausimas. Posėdyje dalyvavę praktikantai LKD viceprezidentas Kęstutis Vaišnora ir Vilniaus kurčiųjų jaunimo organizacijos pirmininkė Ramunė Buikauskaitė džiaugėsi LGK vertėjų sėkme – jie pateko į didesnį atlyginimą netrukus gausiančiųjų kategoriją. Tačiau ir liūdėjo: nevyriausybinių organizacijų sektoriui atlyginimai nedidėja. Ir taip jau tęsiasi trečią dešimtmetį. Seimo narys Domas Petrulis pakeliui į posėdį praktikantėms pasakojo apie partijos Panevėžyje plėtotą iniciatyvą „Būk pirmūnas“, į kurią vienu metu įsitraukė ir Panevėžio kurčiųjų ugdymo įstaigos mokiniai. Parlamentaras noriai demonstravo gestus, kurių jį išmokė kurtieji.
Buvo pasirūpinta praktikantų pietumis, mažomis atminimo dovanėlėmis. Be abejonės, neapsieita ir be „fotosesijų“, ekskursijos po Seimą ir ilgų atsisveikinimų, linkėjimų bei dalijimosi planais ateičiai.
Iš Seimo – į Vyriausybę
Iš Seimo rūmų kurtieji patraukė į Vyriausybės rūmus. Juose kurtieji iš karto pateko į Genovaitės Paliušienės ir Ministro Pirmininko patarėjo Justo Pankausko globą. Patarėjas pakvietė jaunimą išklausyti pranešimą „Kaip valdoma valstybė?“, skyrė laiko klausimams. Iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Gargždų, Palangos ir kitų miestų susirinkusį jaunimą domino pabėgėlių klausimas, valstybės skolos ir įvairūs kiti klausimai.
Kauno kurčiųjų jaunimo organizacijos pirmininkas Remigijus Balaišis pasiūlė lietuvių gestų kalbos kaip valstybinės kalbos kurtiesiems statusą įtvirtinti Konstitucijoje. Užsimezgė įdomi diskusija: ar kurčiųjų lygių teisių geriau siekti taisant spragas Visuomenės informavimo, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymuose, ar vis dėlto siekti Konstitucijos peržiūrėjimo. Susivokti įstatymų vingrybėse talkino G.Paliušienė.
Kurtiesiems pristatyti Ministro Pirmininko padėjėjos nereikėjo – anksčiau ji daug metų vadovavo Neįgaliųjų reikalų departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, todėl kurčiųjų problemas gerai žino. Padėjėją domino dar jos darbo metais pradėto taikyti nuotolinio vertimo, pasitelkiant vaizdo skambučius, perspektyvos. Kurtieji atskleidė nuotolinio bendravimo trukdžius, bet prašė išsaugoti paslaugą.
Perpildyta premjero darbotvarkė pakoregavo Vyriausybės vadovo planus. Vis dėlto bendrai nuotraukai laiko A. Butkevičius rado. Ekskursijos metu apžiūrėtas Vyriausybės posėdžių sales kurtieji įvertino „kaip istoriškai įspūdingas, bet šaltas“.
Dalyviai buvo vieningi: projekto tikslus pavyko pasiekti. Ne tik atkreiptas dėmesys į dažnai nepastebimą negalią – klausos sutrikimus. Taip pat ieškota būdų (ir tądien jie buvo iš karto taikyti), kaip padėti kurtiems ir neprigirdintiems asmenims tapti visaverčiais visuomenės nariais. LKJA turėjo galimybę susipažinti su LR Seimo veikla, LR Seimo nario darbu.
„Ačiū jums už galimybę jaustis lygiems. Tikrai pajutome, kad į mus atkreiptas dėmesys“, ‒ apibendrindama dėkojo LKJA prezidentė M.Kumžaitė.
