Šuo vedžioja akląjį

Biržų rajono regėjimo neįgaliųjų organizacijos kvietimu iš Latvijos paviešėti į šį rajoną atvyko trys neregiai, kurie savarankiškai vaikšto padedami šunų vedlių. Latviai svečiavosi su savo globotiniais, o gal reikėtų sakyti atvirkščiai – su savo globėjais?.. „Išmaniųjų“ keturkojų buvo net keturi: Ladikas, Fėja, Teodoras ir Elfa.

Beatė su šunimi vedliu Zane.<br>Tarnybinių šunų asociacijos „Teodors“ nuotr.
Beatė su šunimi vedliu Zane.<br>Tarnybinių šunų asociacijos „Teodors“ nuotr.
Latvijos komanda tarptautiniame šunų vedlių konkurse Tartu mieste 2014 metais: Aleksejus V. su Teodoru, Natalija M. su Lati ir šunų trenerė Zaiga Kjavina.<br>Tarnybinių šunų asociacijos „Teodors“ nuotr.
Latvijos komanda tarptautiniame šunų vedlių konkurse Tartu mieste 2014 metais: Aleksejus V. su Teodoru, Natalija M. su Lati ir šunų trenerė Zaiga Kjavina.<br>Tarnybinių šunų asociacijos „Teodors“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Alvydas Valenta

Nov 25, 2015, 12:29 PM, atnaujinta Apr 10, 2018, 10:21 AM

Apie šiuos protingus gyvūnus, padedančius akliesiems gyventi visavertį gyvenimą, neretai kalbama ir Lietuvoje. Pats esu apie tai ne kartą girdėjęs įvairiose konferencijose, seminaruose ir mokymuose. Ši tema nėra nauja spaudoje, televizijos ar radijo laidose. Apie šunis vedlius, jų sugebėjimus ir galimybes tokį vedlį įsigyti aklieji pasikalba per renginius ar susitikę vieni su kitais. Kol kas Lietuvoje mintys ir žodžiai ir lieka tik mintimis ir žodžiais. Bent jau man neteko sutikti neregio su šunimi vedliu nei Lietuvos keliuose, nei miestų gatvėse ar kokioje įstaigoje. Kodėl?

Kodėl Lietuvoje nėra šunų vedlių?

Biržuose kaip tik ir atsirado galimybė palyginti situaciją Lietuvoje ir Latvijoje. Svečių ilgai kamantinėti nereikėjo. Lengvai bendraujantys neregiai Natalija Muravjova ir Aleksejus Volkovas, kaip ir su jais atvykusi kinologė, tarnybinių šunų dresuotoja Zaiga Kjavina vienas kitą papildydami atvirai pasakojo apie viską, kas susiję su šunimis vedliais. Taigi grįžtame prie pagrindinio klausimo – kodėl Latvijoje keli aklieji jau turi šunis vedlius, o Lietuvoje – ne?

Pirmiausia ‒ tas vienų keikiamas, kitų labai vertinamas žodis „projektas“. Būtent vykdant europinį projektą Latvijoje darbui su neregiais buvo parengti pirmieji trys šunys. Antras svarbus dalykas yra konkrečių žmonių entuziazmas ir asmeninė iniciatyva. Būtent tai ir pabrėžė svečiai iš Latvijos.

Pačių neregių didžiulis noras turėti būtent šunį vedlį – tai tik viena medalio pusė. Reikia specialisto, norinčio, galinčio ir mokančio profesionaliai parengti šunį specifinio pobūdžio tarnybai. Latvių laimei, toks žmogus atsirado – tai Z.Kjavina. Kas nors galėtų man paprieštarauti, kad tokį šunį įsigyti be problemų galima daugelyje užsienio šalių, kuriose jie jau seniai ruošiami. Tikrai galima. Problema yra kaina. Ji siekia iki 15 000 eurų. Žmogui su negalia tai ‒ milžiniška suma. Bandau spėti, kad tai ir yra pagrindinė priežastis, atbaidanti daugelį norinčiųjų turėti šunį vedlį Lietuvoje.

Verta prisiminti dar ir tai, kad šie specialiai paruošti naminiai gyvūnai gali būti patikimai darbingi nuo 6 iki 10 metų, o tada reikėtų vėl ieškoti naujo vedlio.

Būtinas abipusis supratimas

Dar svarbu tai, kad neregiai neturi galimybės išbandyti, ką reiškia vaikščioti su keturkoju palydovu. Aš pats pirmą kartą gyvenime būtent Biržuose patyriau, kokios yra specialiai treniruoto šuns galimybės. Prisipažinsiu, kad jausmas buvo daug geresnis, nei tikėjausi.

Ne tik šuo rengiamas vedžioti akląjį, bet ir neregys turi daug išmokti prieš pasinaudodamas šuns vedlio paslaugomis. Abipusis supratimas atsiranda daug ir sunkiai dirbant kartu treniruotėse. Gali būti, kad jauni žmonės vengia rūpesčių, o net ir visiškai paruoštas darbui šuo yra ne tik pagalbininkas, bet ir pats reikalauja kasdienio dėmesio, rūpinimosi ir priežiūros. Akivaizdu, kad jaunimui patraukliau tai, kas susiję su šiuolaikinėmis technologijomis, tad dauguma mieliau renkasi įvairias vis tobulėjančias navigacijas.

Būtina keisti visuomenės požiūrį

Aklam žmogui, norinčiam visus reikalus tvarkyti padedant šuniui vedliui, iškiltų dar viena didžiulė problema – visuomenės požiūris. Paprasčiau tariant, šunys ne visur įleidžiami, o juk neregiui, kaip ir bet kuriam žmogui, reikia patekti į parduotuvę, polikliniką, kavinę, savivaldybę, banką, keliauti autobusu, traukiniu, apsilankyti teatre, koncerte ir kitur.

Latviai surengė daug įvairiausių akcijų televizijoje, radijo laidose, spaudoje ‒ ir taip ėmė pratinti visuomenę, kad aklas žmogus ir šuo yra neatskiriami. Kaimynai jau pasiekė pastebimų rezultatų, nors neįmanoma, kad informacija pasiektų visus, be to, pasitaiko visokių žmonių, kurie turi savo griežtą nuomonę.

Keturkojis pagalbininkas

Nepaisant kliūčių, įsigijus šunį vedlį neabejotinai bus ir privalumų. Šuo palydovas net kelis kartus padidins galimybes savarankiškai keliauti. Su juo bet kokiame kelyje, pilname naujų, netikėtų kliūčių, jausitės visiškai saugus. Specialiai parengtas šuo gali mokėti vykdyti iki 500 komandų. Užtenka neregiui ištarti vos vieną žodį „šviesoforas“, „parduotuvė“, „parkas“ ar „15-as maršrutas“, ir šuo nuves ten, kur jums reikia, apeidamas visas galimas kliūtis, netgi kates ir visai mažytes balutes. Šunis įmanoma išmokyti atrasti parduotuvėje kokį nors konkretų maisto produktą.

Įsigysite ištikimą draugą, kuris apsaugos nuo vienatvės, jei kiti šeimos nariai dirba, yra dažnai užsiėmę ar esate vienišas. Nuobodžiauti jums niekada neteks. Keturkojai pagalbininkai padeda užmegzti ryšius su praeiviais, visai nepažįstamais žmonėmis, nes daugelis jų susidomi šunimis, kurie veda neregį. Neretas prieina, pakalbina, klausinėja, siūlo pagalbą, stengiasi pavaišinti gyvūną, prašo leisti jį paglostyti. Baltoji lazdelė neregio rankose tokio susidomėjimo, peraugančio į šiltą bendravimą, nesulaukia.

Latvijoje neregiai, vaikštantys su šunimis vedliais, yra susibūrę į draugiją. Jei norėtumėte daugiau sužinoti apie draugijos veiklą, gauti informacijos apie šunis vedlius, galite tuo pasidomėti internetinėje svetainėje www.teodors.org

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.