Puikų koncertą neįgaliesiems šįsyk parengė Lietuvos valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“, žinomi klasikinės muzikos atlikėjai, vokalinis ansamblis „Stano ir bendraminčiai“.Renginį remia Lietuvos kultūros taryba ir Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Gyvybinga idėja Šalies neįgaliųjų laukiamas tradicinis šventinis koncertas „Esame drauge“ nuėjo netrumpą kelią – šiemet pradėjo jau trečią dešimtmetį. LMRF direktorė Liucija Stulgienė gerai prisimena pirmąją surengtą šventę. Ji tapo gražiu 1996-ųjų – pirmą kartą Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje paskelbtų Neįgaliųjų metų – akcentu. Į Sporto rūmus tada suvažiavo apie 5 tūkstančius žmonių iš visos Lietuvos. Juos sveikino Lietuvos Respublikos prezidentas Algirdas Brazauskas, savo eiles skaitė Justinas Marcinkevičius. Pirmąja koncertine programa susirinkusiuosius nudžiugino valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“, valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“, savo dainas neįgaliesiems dovanojo Stasys Povilaitis, Onutė Valiukevičiūtė, Virgilijus Noreika.
L.Stulgienė džiaugiasi, kad idėja dovanoti neįgaliesiems gražiausius klasikinės muzikos kūrinius pasirodė esanti patraukli ir gyvybinga. Jau du dešimtmečius ją noriai palaiko garsūs muzikantai, žinomi atlikėjai. Neįgaliesiems yra koncertavę pasaulinį pripažinimą pelnęs Virgilijus Noreika, Eduardas Kaniava, jų mokiniai Liudas Mikalauskas, Egidijus Bavikinas, daugybė kitų dainininkų ir muzikantų. Įspūdingus pasirodymus yra surengę Vilniaus universiteto, Lietuvos edukologijos universiteto ansambliai. Įsimintiną koncertą neįgaliesiems padovanojo Klaipėdos universiteto Menų fakultetas. Puikius vokalinius kūrinius keitė instrumentinė muzika, istorinius ir sportinius šokius (kolektyvai „Saltanda“ ir „Žuvėdra“) – džiazo improvizacijos. Daugelis žiūrovų pirmą kartą išgirdo vienu metu dviem fortepijonais septynių muzikantų atliekamą kūrinį.
Gražiu meno vertybių pažinimo impulsu tapusį „Atgaivos“ koncertą iš Sporto rūmų perėmė ir pratęsė savo duris svetingai atvėrusios kitos kultūros įstaigos: Kongresų rūmai, Nacionalinė filharmonija. Pastarojoje įrengtas keltuvas, tad muzikos kūriniais gali mėgautis ir rateliais judantys žmonės su negalia.
Per du dešimtmečius keitėsi ir šio reginio pavadinimas. Iš pradžių vadintas „Atgaivos“ koncertu, vėliau tapo renginiu „Pabūkime kartu“, o nuo 2005-ųjų pavadintas „Esame drauge“. L.Stulgienė sako, kad pavadinimo evoliucija byloja apie neįgaliųjų integracijos suvokimo brandą. „Turime būti ne šalia vieni kitų, o drauge“, – sako nenuilstanti muzikos puoselėtoja ir propaguotoja.
Šventiniame koncerte – ir profesionalai, ir žmonės su negalia
Koncertuose „Esame drauge“ pasirodo ne tik garsūs muzikai, bet ir profesionaliai muzikuojantys neįgalūs atlikėjai. Pasak L.Stulgienės, tai dar vienas įrodymas, kad LMRF ir „Atgaivos“ bendrija nuosekliai laikosi natūralios integracijos principo – visur esame drauge.
Dažną šventinį koncertą pradeda būtent neįgalūs muzikai. Visada malonu klausytis profesionalumo aukštumų pasiekusios nereginčios dainininkės Onutės Matusevičiūtės balso, jos pėdomis sekančios Vaidos Butautaitės dainavimo, Vilniaus muzikos mokyklos „Lyra“ mokinių pasirodymo. Praėjusiais metais Filharmonijos scenoje debiutavo šios mokyklos auklėtiniai broliai Paulius ir Vytautas Lėveriai. Pirmą kartą pasirodyti prieš tokią gausią auditoriją berniukams buvo tikras iššūkis, kurį jie sėkmingai įveikė.
Pakvietimą dainuoti Filharmonijos scenoje aukščiausiu kolektyvo įvertinimu laiko ir Kauno miesto neįgaliųjų draugijos moterų vokalinio ansamblio „Atgaiva“ vadovė Dalia Liutkienė. Tokiam svarbiam pasirodymui dainininkės labai atsakingai ruošėsi, o jų profesionaliai atliktas dainas į šventę susirinkusieji palydėjo šiltais plojimais.
Šiandien susirinkusius žiūrovus džiugins Kauno I muzikos mokyklos pianistė Silvija Petkevičiūtė bei iš „Chorų karų“ visiems gerai žinomas ansamblis „Stano ir bendraminčiai“.
Laiko išmėginimus atlaikė ir dar viena tradicija. Į sostinę atvykusius neįgaliuosius šventės organizatoriai pradžiugina kvietimu nemokamai apsilankyti sostinėje įsikūrusiuose muziejuose. Prieš 21-erius metus duris jiems atvėrė Nacionalinis muziejus, Dailės muziejus, Šiuolaikinis meno centras, dabar tautos istorija besidominčiųjų laukia LDK Valdovų rūmų ekspozicijos, jose sukauptos unikalios istorinės vertybės.
Ne vienintelė šventė
„Esame drauge“ – didžiausia, bet ne vienintelė LMRF ir „Atgaivos“ bendrijos muzikinė dovana neįgaliesiems. Jų veiklos programose daug dėmesio skiriama neįgalių žmonių meniniam ugdymui, jų dvasinės kultūros turtinimui. Pasak L.Stulgienės, kasmet surengiama per 150 koncertų, parodų, poezijos vakarų visoje Lietuvoje, pasiekiami atokiausi šalies kampeliai, juose gyvenantys žmonės su negalia.
L.Stulgienė sako, kad neįgalūs žmonės ypač laukiami programų „Alma Mater musicalis“ (Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje, šiemet neįgaliems studentams išdalyti 273 kvietimai į čia vykusius koncertus), festivalių „Sugrįžimai“, „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ koncertuose, sakralinės muzikos valandose Vilniaus arkikatedroje bazilikoje (kiekvieno mėnesio antrąjį sekmadienį), „Mūsų miestelių“ renginiuose. Profesionalūs muzikai lankosi globos namuose, pensionatuose, jų gyventojams dovanoja dvasinės atgaivos suteikiančius kūrinius. Pensionatų vadovai pastebi, kad po tokių koncertų šių namų gyventojai būna švelnesni, atidesni vieni kitiems, mažiau skundžiasi savo negaliomis. Taigi šiuos koncertus galima įvardyti kaip muzikos terapiją.
Dar viena svetingai duris neįgaliems atverianti vieta Vilniuje – Stasio Vainiūno namai. Čia kiekvieną savaitę rengiami „Trečiadienio vakarai“, veikia Menų svetainė neįgaliems vaikams ir jaunimui. Pasitelkus profesionalius pedagogus, muzikos ir dailės specialistus, neįgalieji gali pasimokyti muzikuoti, dainuoti, piešti, rengti savo darbų parodėles.
