Popietė su šokoladu
Prasidedančių „Knygų Kalėdų“ proga LAB surengta jauki ir šilta popietė, kurios tema buvo šokoladas, vaikystės prisiminimai ir Kalėdos. Vytauto Račicko apsakymą apie šokoladą, atspausdintą Braille'io raštu, perskaitė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro moksleiviai, jiems antrino jau keturis dešimtmečius akliesiems knygas garsinanti diktorė Regina Jokubauskaitė ir jaunieji bibliotekos savanoriai.
Pranešimą apie Kalėdas vaikų ir jaunimo literatūroje perskaitė ilgametė LAB bičiulė rašytoja Gintarė Adomaitytė. Savo eiles skaitė poetė Vilija Dumbliauskienė, dainavo bardas iš Panevėžio Arvydas Markevičius. Popietės pabaigoje LAB darbuotojai visus dalyvius pakvietė į nuotaikingą viktoriną apie šokoladą. Teisingai atsakiusiųjų laukė prizai – prezidentės D.Grybauskaitės dovanoti šokoladiniai saldainiai.
Savanorystė populiarėja
Bibliotekų savanoriai ‒ vienas iš šių metų „Knygų Kalėdų“ akcentų. Jų turi ir LAB. Savanoriai mielai prisideda garsinant akliesiems knygas. Į šią veiklą įsitraukia vis daugiau žmonių. LAB savanorių koordinatorė Kristina Telyčėnaitė pasakoja: „Savanoriška veikla garsinant knygas prasidėjo 2013 metų antroje pusėje. Tada turėjome du ar tris savanorius. Dabar jų yra apie keturiasdešimt. Vieni ateina, kiti kuriam laikui išeina, bet skaičius nelabai kinta. Baigiame įrengti dar vieną naują įrašų studiją. Kai ji pradės veikti, galėsime pasitelkti dar 10‒15 savanorių.“
Dalis savanorių apie galimybę garsinti knygas sužino po LAB kiekvienais metais organizuojamų „Kultūros nakties“ renginių. Vienas iš jų paprastai vadinasi „Pažink diktoriaus profesiją“. Jo dalyviams siūloma patiems pabandyti paskaityti trumpą knygos ištrauką ir ją įrašyti į kompiuterį. Ne vienas jų, kartą pabandęs, į biblioteką grįžta jau kaip savanoris.
Kiti apie galimybę savanoriauti sužino iš draugų, LAB skelbiamos informacijos. K.Telyčėnaitė, pasakodama apie bibliotekos savanorius, pamini keletą šios srities rekordų. „Bibliotekos studijos savanoriams atviros visą parą, ‒ sako ji. ‒ Laiką jie renkasi patys. Vėliausiai savanoris baigė skaityti antrą valandą nakties, anksčiausiai pradėjo penktą ryto. Vienas savanoris yra įskaitęs jau 28 knygas, iki Kalėdų jis pasiryžęs įskaityti 30. Yra žmonių, įskaičiusių 12‒15 knygų.“
2013 metais savanoriai akliesiems įskaitė 17 knygų, 2014-aisiais – 59, šiais metais jau įskaitytos 79 knygos. „Iš viso, ‒ skaičiuoja K.Telyčėnaitė, ‒ savanoriai jau įskaitė 155 knygas. Manau, kad iki Kalėdų jų turėtų būti apie 160.“ „Knygų Kalėdos“ – malonumas bendrauti gyvai
„Knygų Kalėdos“ ‒ ne tik skaitymo malonumas, bet ir gyvas bendravimas, knygų aptarimai, popietės, vieši skaitymai bibliotekose, vaikų namuose, dienos centruose ir globos įstaigose.
LAB savo nariams garsinius skaitymus, knygų aptarimus organizuoja nuolat, bet šiemet juos pradėjo rengti ir ugdymo įstaigose, senelių globos namuose. LAB direktorė Rasa Januševičienė pasakoja: „LAB Panevėžio filialas globoja Šv.Juozapo senelių namus, vilniečių grupė lapkričio mėnesį vyko į Antavilių pensioną, gruodžio pradžioje vyksime į Panevėžio „Šviesos“ specialiojo ugdymo centrą. Ši mūsų veikla sutapo su „Knygų Kalėdų“ tikslais skatinti gyvą bendravimą, garsinius skaitymus, bet prasidėjo daug anksčiau ir su „Knygų Kalėdomis“ nesibaigs. Gyvas bendravimas su skaitytojais, garsiniai skaitymai yra viena iš bibliotekos veiklos krypčių.“
Lietuvos aklųjų biblioteka minės 50-metį
Lietuvos aklųjų biblioteka kitais metais minės savo veiklos 50-metį. Visus tuos 50 metų ji buvo daugiau nei biblioteka įprasta šio žodžio prasme. Galima cituoti daugybę regėjimo netekusių žmonių pasisakymų apie tai, kad biblioteka, joje kaupiamos knygos, ypač garsinės, jiems padėjusios atsilaikyti ir neprarasti vilties sunkiausiomis gyvenimo valandomis.
Vienas išskirtinių LAB bruožų ‒ ji leidžia knygas Braille'io raštu ir garsines knygas. Tiesa, palyginti su bendru Lietuvoje išleidžiamų knygų skaičiumi, ši leidyba atrodo labai kukliai: Braille'io raštu biblioteka išleidžia apie 30, įgarsina 200‒250 knygų per metus, bet ir to pakanka, kad žmonės pajustų skaitymo malonumą, susirgtų meile knygai. Tobulėjančios technologijos – lengviau prieinamos knygos
Garsinės knygos patyrė itin didelių permainų ir neatpažįstamai pasikeitė. Pradėtos leisti praėjusio šimtmečio septintojo dešimtmečio pradžioje, jos buvo garsinamos į magnetines juostas, vyniojamas ant apvalių didelių ričių. Klausomasi buvo magnetofonais, kurie drąsiai galėtų pretenduoti į muziejinių vertybių statusą. Apie 1986-uosius knygas pradėta garsinti į kompaktines kasetes, 2000 metais padaryti pirmieji skaitmeniniai įrašai. Knygos mp3 formatu garsinamos į kompaktines plokšteles (CD). Vienoje tokioje plokštelėje gali tilpti iki 25 valandų įrašo. Bet ir čia dar ne pabaiga. 2012 metais buvo sukurta virtuali aklųjų biblioteka ELVIS, veikianti 24 valandas per parą ir septynias dienas per savaitę. ELVIS sudarė galimybę regėjimo negalią turinčiam žmogui atsisiųsti norimą garsinę knygą ar žurnalą neišeinant iš namų. ELVĮ 2013 metais gerai įvertino Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacija (VIPO).
Virtualioje aklųjų bibliotekoje yra beveik 9 tūkst. garsinių knygų ir teminių žurnalų. Žmogus, turintis negalią, dėl kurios negali skaityti įprastų leidinių, juos gali parsisiųsti į kompiuterį, klausytis mobiliuoju telefonu ar mp3 grotuvu. Per pastaruosius penkerius metus LAB ne tik leido naujas, bet ir suskaitmenino beveik visas senąsias garsines knygas. Jas irgi galima parsisiųsti iš ELVIS sistemos. Knygas akliesiems nuo pat jų atsiradimo pradžios įskaitydavo profesionalūs aktoriai, Lietuvos radijo ir televizijos diktoriai. Visos jos įskaitytos ir iki šiol įskaitomos gražia taisyklinga lietuvių kalba, todėl yra šios kalbos gyvoji versmė.
