Krepšininkų viltys
Viena iš penkių nominacijų buvo skirta aukso medalį pasaulio kurčiųjų krepšinio čempionate Taivane iškovojusios vyrų rinktinės įžaidėjui Arvydui Bareikiui (treneriai A.Šatas ir A.Jurkša). A.Bareikis ne tik trečią kartą iš eilės kartu su komanda tapo pasaulio čempionu ir čempionato taurės bendraturčiu. Jis buvo pripažintas naudingiausiu čempionato žaidėju. Komandos draugai po finalo vos neužspaudė jo glėbyje. Likus 20 sek. iki lemiamų rungtynių pabaigos įžaidėjas įmetė dvitaškį ir dar privertė varžovą prasižengti. Jo pelnytų taškų pakako, kad komanda užliptų ant aukščiausios garbės pakylos.
Į rinktinę A.Šatas vaikiną pakvietė prieš 15 metų. Neilgai pabuvęs atsarginiu įžaidėju netrukus Arvydas tapo pagrindiniu atakų organizatoriumi. Savo pareigas varžybose jis lygina su laivo kapitono iššūkiais. Arvydas yra atsakingas už taktinių sprendimų priėmimą ir tikslų derinių atlikimą aikštėje. Žaibiška reakcija, gebėjimas improvizuoti, įgūdis iš karto matyti visą aikštę – štai tokios savybės jį išskiria iš gausaus krepšininkų būrio. A. Bareikis per savo karjerą pelnęs ne vieną garbingą apdovanojimą. Didžiausia sportininko svajonė – 2017 m. kurčiųjų olimpinėse žaidynėse atsirevanšuoti ir pasidabinti aukso medaliu. Prieš tai vykusiose žaidynėse krepšininkas nedalyvavo dėl traumos.
Krepšininkė Justina Burbaitė-Mačiulienė (trenerės L.Dambrauskaitė, Ž.Mikalauskaitė) buvo pakviesta užimti vietą šalia Arvydo. Ji pernai tapo ten pat vykusio moterų čempionato vicečempione. 2015 m. pasaulio kurčiųjų moterų krepšinio pirmenybių sidabro medalio laimėtoja J.Burbaitė-Mačiulienė buvo vienintelė lietuvė, išrinkta į simbolinį čempionato penketą. Tai jau trečia panaši jos nominacija. Vienąkart jai teko garbė būti išrinktai į olimpinį penketuką.
Vos sulaukusi pilnametystės (2002 m.) Justina buvo priimta į rinktinę ir nuo tada užtikrintai joje įsitvirtino. Vidutiniškai 14–18 taškų per rungtynes surenkanti krepšininkė pastaruoju metu svajoja ne tiek apie sportines aukštumas, kiek svarsto daugiau laiko skirti žmonos ir motinos pareigoms. Vis dėlto prieš baigdama sportininkės karjerą labai norėtų patekti į kurčiųjų olimpinių žaidynių olimpą ir pasipuošti aukso medaliu. Tai visos moterų rinktinės didžiausia, bet dar neįgyvendinta svajonė.
Renginyje Lietuvos krepšinio federacijai atstovavęs generalinis sekretorius Mindaugas Špokas atkreipė dėmesį į vis kylančius kurčiųjų lietuvių reitingus pasaulyje. Pripažino, kad moterys akivaizdžiai aplenkė įgalias krepšininkes, ir vylėsi, kad jos visus dar nustebins. Tad kas žino – gal 2017-ieji, kurčiųjų olimpinių žaidynių metai, kurčioms moterims iš tiesų taps lemtingi.
Orientacininkų svajonės
Kurčiųjų sporto bendruomenė vienbalsiai pritarė, kad nominacija būtų skirta pasaulio kurčiųjų orientavimosi sporto čempionate Ročesteryje du aukso (vidutinė trasa ir vyrų estafetės rungtis) ir vieną bronzos (mišrios estafetės rungtis) medalius iškovojusiam Tomui Kuzminskiui (treneriai J.Mertinas, L.Drazdauskas). Tarptautinei neįgaliųjų žmonių dienai skirtame renginyje „Griaunantys sienas“ T.Kuzminskis pelnė apdovanojimą „Už pasiekimus sporte“ ir nurungė kitus du pretendentus į nominaciją. Beje, vienas jų – kurčiųjų vyrų krepšinio rinktinė. O tai krepšinio šalyje, galima sakyti, negirdėtas dalykas.
Kurčiųjų sporto pasaulis labai juo didžiuojasi. Per sportinę karjerą vyras yra pelnęs 38 medalius, iš jų 26 – pačios aukščiausios prabos. Visi apdovanojimai iškovoti kurčiųjų olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose. Lietuvai sportininkas atstovavo penkiose kurčiųjų olimpiadose iš eilės ir tikisi dar kartą į jas patekti.
T.Kuzminskis yra gimęs sostinėje, bet save laiko gamtos vaiku ir neįsivaizduoja gyvenimo be orientavimosi sporto. Vos pabudęs jau ilgisi Vilniaus apylinkių grožio ir malonumo būti tyrame ore. Jam nėra blogo oro. Pašnekovas sakosi nežinąs, kokiems sporto dievams dėkoti už galimybę tiek daug apkeliauti ir pamatyti, sutikti daugybę draugiškų žmonių, išbandyti save ir skirtingus reljefus. Sportininkas nerimauja tik dėl mažėjančio varžovų skaičiaus. Pirmąkart jam, aštuoniolikmečiui, dalyvaujant kurčiųjų olimpines žaidynėse, varžėsi 50 orientacininkų. Šiuo metu jų belikę 20. Iškilo grėsmė orientavimosi sportui būti išbrauktam iš olimpinių sporto šakų sąrašo. Tad didelė sportininko svajonė praplėsti Lietuvos ir pasaulio orientacininkų gretas.
Aistruolius sužavėjo ir neseniai karjerą pradėjusios orientacininkės Gedvilės Diržiūtės pasiekimai. Ji laimėjo pasaulio čempionato komandinių ir mišrios estafetės varžybų bronzos medalius (treneris L.Drazdauskas). G.Diržiūtė (20 m.) pernai, be minėtų 2 pasaulio pirmenybių bronzos medalių, du kartus tapo Lietuvos įgaliųjų orientavimosi sporto čempionato etapų nugalėtoja ir vienvalde Lietuvos kurčiųjų čempionato nugalėtoja (sprinto, vidutinėje ir ilgoje trasoje).
Be to, įgalaus jaunimo orientavimosi rinktinės sudėtyje dalyvavo Norvegijoje vykusiame pasaulio čempionate. Šiuo metu mergina intensyviai ruošiasi šiais metais vyksiančiam Europos kurčiųjų čempionatui. Jei varžybose lydės sėkmė, iškovos kelialapį į kurčiųjų olimpines žaidynes. Ten sportininkė kelia tikslą būti tarp prizininkių. Aukštuosius universitetinius mokslus šiuo metu kremtančiai orientacininkei tai – išties rimtas iššūkis. Kadangi mergina nestokoja nei optimizmo, nei ištvermės, nei valios, treneris ir komandos draugai tiki, kad jai pavyks.
Nuspėjami imtynininko siekiai
Į geriausiųjų būrį taip pat priimtas Europos kurčiųjų imtynių čempionato Tbilisyje pirmos vietos laimėtojas Mantas Kazimieras Sinkevičius (treneriai S.Liaugminas, A.Raupelis). M. K.Sinkevičius (25 m.), vos atsiėmęs apdovanojimą, išskubėjo ruoštis po kelių dienų vyksiančioms varžyboms. Graikų-romėnų imtynių varžybose kategorijoje iki 75 kg rungtyniaujantis imtynininkas pamažu įgauna pagreitį. Štai analogiškame Europos čempionate Armėnijoje 2011 m. jis buvo trečias. Per ketverius metus savo poziciją pagerino dviem punktais, iki pačios aukščiausios.
Lietuvos kurčiųjų sporto komitetui 25-eri
Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas (LKSK) tądien minėjo dar vieną progą. 1990 m. sausio 26 d. įsteigta organizacija draugų ir bendraminčių būryje atšventė veiklos 25-metį. Per tą laiką buvo iškovota tiek pergalių, kad net komiteto darbuotojai ėmė klysti jas skaičiuodami, tad susirinkusiesiems organizatoriai pristatė tik kurčiųjų olimpinių žaidynių rezultatus. Iš viso Lietuvos kurčiųjų sportininkų delegacija vyko į šešerias kurčiųjų olimpines žaidynes. Ten iš viso pelnyti 45 medaliai: 12 aukso, 13 sidabro, 20 bronzos. Kurčiųjų laimėjimai kelia pagarbią nuostabą, tad nieko keisto, kad renginyje dalyvavusi televizijos sporto žurnalistė, išgirdusi tokį skaičių, nusprendė jį pasitikslinti dar kartą. Džiugu, kad lig šiol sulig kiekvienomis žaidynėmis Lietuvos atletų rezultatai buvo vis geresni.
Visą LKSK egzistavimo laiką organizacijai vadovauja jos steigėjas, nenuilstantis entuziastas, talentingas organizatorius Aleksas Jasiūnas.
Renginyje už ketvirčio amžiaus nuopelnus Lietuvos kurčiųjų sportui atminimo medaliais buvo apdovanoti 12 asmenų: treneriai, sportininkai, sporto organizatoriai ir vadovai, kūno kultūros mokytojai, kurčiųjų sporto tematika rašanti žurnalistė.
