Kad taip nenutiktų, gydymo įstaigose su pacientais dirba ergoterapeutai. Jie padeda atstatyti neįgaliais tapusių ar sunkiai sirgusių pacientų gebėjimus, atkurti turėtus įgūdžius, juos palaikyti ar kompensuoti tam, kad sugrįžtų žmogaus savarankiškumas. Jaunų, energingų, išradingų ergoterapeutų komanda darbuojasi ir Vilniaus Vasaros ligoninėje.
Žiupsnelis istorijos
Nors sąvoka „ergoterapija“ dar mažai girdėta Lietuvoje, tačiau ši veikla sena kaip pasaulis. Dar gilioje senovėje pastebėta, jog darbas gerina žmogaus savijautą ir sveikatą, padeda gydyti ligas.
„Jau Antikos laikais žmonės matė, kad tinkamai parinktas darbas gydo. Dabartinės ergoterapijos elementus gydydamas pacientus taikė Hipokratas. Mūsų laikais gydymas darbu pradėtas praktikuoti dvidešimtojo amžiaus pradžioje, kuomet po Pirmojo pasaulinio karo atsirado daug jaunų sužalotų vyrų. Jie norėjo gyventi visavertį gyvenimą, susigrąžinti po sunkių sužeidimų prarastus įgūdžius arba išmokti gyventi su negrįžtamais sužeidimais. Iki šiol išlikę to meto nuotraukų iš karo ligoninių, kur vyrai mezga, drožinėja dirbinius iš medžio“, – pasakoja Vilniaus klinikinės Vasaros ligoninės Psichosocialinės reabilitacijos centro ergoterapeutas Tadeuš Polionis.
Jo teigimu, aktyviai propaguoti ergoterapiją pradėta praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. Lietuvoje, kaip ir daugelis kitų naujovių, šis reabilitacijos metodas pradėtas taikyti atgavus nepriklausomybę.
„Panašios specialybės Lietuvoje būta ir tarpukariu. Sovietmečiu taip pat propaguotas gydymas darbu, tačiau tuomet gera idėja buvo tiesiog paneigiama. Ideologinės socializmo dogmos skelbė, kad dirbti privalo visi. Į prievartinį darbą daugelis pacientų žiūrėjo neigiamai – tai ne tik prieštaravo asmens laisvei, galimybei pasirinkti, bet ir sergančio ar neįgalaus žmogaus galimybėmis. Nebuvo atsižvelgiama į paciento vertybes, interesus norus ar sugebėjimus, visiems buvo nustatytos bendros normos“, – kalba Tadeuš.
Ergoterapeuto darbas gali būti labai įvairus. Jis priklauso nuo to, su kokiais pacientais tenka dirbti. Vienokie metodai taikomi padedant neurologinių sutrikimų turintiems pacientams, kitokie – dirbant su psichikos negalią turinčiaisiais.
Dirba komanda
Vasaros ligoninėje dirbančių ergoterapeutų užsiėmimus lanko dienos stacionaro, ūmių, poūmių būsenų ir kitų skyrių pacientai. Kiekvienas ergoterapeutas – ir kurio nors iš skyrių specialistų komandos dalis.
Ergoterapeuto darbas prasideda nuo paciento problemų identifikavimo. Visų pirma išsiaiškinama, kokios pagalbos reikia žmogui, kokia veikla jam padėtų geriausiai. Problemų, su kuriomis susiduria pacientai, gali būti įvairių, pavyzdžiui, susijusių su buitiniais, higienos, laiko planavimo įgūdžiais. Kai kurie žmonės pripažįsta turintys valios sutrikimų, sunkumų planuojant finansus, valdant emocijas ir panašiai.
Kiekvienas Vasaros ligoninėje besidarbuojantis ergoterapeutas atsakingas už tam tikrus užsiėmimus. Gabrielė Dirsytė – atvejo vadybininkė, ji konsultuoja pacientus individualiai, vertina jų norus, galimybes.
„Mano užduotis – įvertinti trukdžius, kurie neleidžia pacientui siekti norimų tikslų, taip pat numatyti būdus, kaip juos galima pašalinti. Tik įvertinus kiekvieno būklę ir poreikius, parenkami užsiėmimai, kurie žmogui bus siūlomi visą reabilitacijos laikotarpį“, – sako Gabrielė.
Vykdomuosius ir socialinius įgūdžius lavina ergoterapeutė Mantvilė Grybauskaitė. „Vykdomuosius įgūdžius, darbinę atmintį, gebėjimą pradėti ir baigti darbą, kontroliuoti laiką, planuoti darbo eigą ir kitus laviname pasitelkdami įvairias veiklas. Tai gali būti darbeliai iš popieriaus, vaško, medžio, šiaudų ar dekupažas“, – aiškina Mantvilė.
Per socialinių įgūdžių lavinimo užsiėmimus, imituojant įvairias situacijas, mokomasi bendrauti tarpusavyje, valdyti konfliktus, prisistatyti, pasakyti „ne“, kai to reikia. „Kartais užsiėmimų temos randasi spontaniškai – kaskart aptariame su pacientais, kokie klausimai, susiję su bendravimu, jiems yra aktualiausi“, – pasakoja Mantvilė.
Jos kolegė Inga Kaupienė atsakinga už audiovizualinę, vibroakustinę ir šviesos terapiją. „Audiovizualinė terapija skirta pacientams nusiraminti, atsipalaiduoti. Pusvalandį žiūrime specialiai sukurtus relaksacinius filmus, po to su pacientais aptariame, ar jiems pavyko atsipalaiduoti, ar sumažėjo nerimas, ar pagerėjo būsena“, – apie savo darbą pasakoja Inga. Ši terapija yra grupinė.
Nuo nerimo kenčiantiems pacientams siūloma vibroakustinė terapija. „Tai – specialus krėslas, kuris vibruoja, grojant ramiai muzikai. Šią terapiją skiria gydytojas. Yra tam tikros grupės pacientų, kuriems panaši veikla nerekomenduojama – tai sergantieji epilepsija, turintys širdies stimuliatorių ir panašiai“, – aiškina Inga.
Šviesos terapija dažniausiai taikoma sezoninei depresijai gydyti. Ryškiai apšviestoje patalpoje, grojant ramiai muzikai, pacientai užsiima įprasta veikla: bendrauja tarpusavyje, skaito, mezga ir panašiai. Ši terapija taikoma tik žiemą.
Algirdas Bartkevičius atsakingas už bendravimo ir užduočių grupę bei kompiuterinio raštingumo užsiėmimus.
„Kompiuterinio raštingumo užsiėmimus galima lankyti, jei pacientui nenustatyta vienokių ar kitokių kontraindikacijų. Pavyzdžiui, kompiuteriu neleidžiama naudotis ūmių būsenų pacientams. Priežastys įvairios: jie gali prisiimti greitųjų kreditų, rašyti piktus laiškus įvairioms institucijoms ar valdininkams, net prezidentei. Tokių atvejų taip pat pasitaiko“, – aiškina Algirdas.
Algirdas moko pacientus kompiuterinio raštingumo pagrindų. „Ši reabilitacijos rūšis taikoma individualiai. Žmonių poreikiai gali būti labai įvairūs. Vieni nori pasižiūrėti naujienas, orų prognozes, susikurti elektroninį paštą, išmokti naudotis elektronine bankininkyste. Nėra mokymo programos, pagal kurią mokosi visi. Kiekvienas mokomas to, ko pageidauja išmokti“, – kalba Algirdas.
Šiuo metu ergoterapeutams gelbsti ir grupelė praktikantų, Vilniaus kolegijos studentų. Kai kurie teigia šią profesiją pasirinkę sąmoningai, kiti, kaip studentas Deivydas, čia pateko atsitiktinai. Tačiau vaikinas ypač patenkintas tokiu likimo posūkiu.
„Ketinau studijuoti psichologiją, tačiau aplinkybės susiklostė taip, kad patekau į ergoterapijos studijas. Jau atlikdamas pirmąją praktiką supratau, kad likimas pats parinko man tokią specialybę, kokios labiausiai reikėjo“, – sako Deivydas.
Ergoterapeuto veikla Vasaros ligoninėje nesibaigia vien tik užsiėmimais. „Tai – labai kūrybiškas, iššūkių kupinas darbas, reikalaujantis prisitaikymo ir lankstumo. Kiekvieną sykį turi atrasti savyje ką nors naujo“, – aiškina Mantvilė.
Padeda grįžti į kasdienį gyvenimą
Pasak Psichosocialinės reabilitacijos centro slaugytojos Daivos Kalantienės, kalbant apie psichikos ligų gydymą, dažnai vertinamas tik gydytojų darbas. Retai užsimenama, kad gydymo procese dalyvauja visa specialistų komanda.
„Gaila, bet ergoterapeutams vis dar tenka įrodinėti, kad jų darbas – labai reikalingas ir svarbus, kad mūsų specialistų rengiami užsiėmimai nėra dailės ar darbščiųjų rankų būrelis.
„Paimkite pacientą į savo būrelį“, – vis dar sulaukiame paniekinamu tonu mestelėto gydytojų prašymo. Tačiau ergoterapijos užsiėmimai ne mažiau svarbūs nei gydymas medikamentais – per juos lavinami kasdienio gyvenimo įgūdžiai, tenkinami pacientų poreikiai. Derėtų nepamiršti, kad poreikių turi ne tik sergantys ir ligoninėje besigydantys, bet ir visi kiti žmonės“, – kalba Daiva.
Jos teigimu, reabilitacija, kurią taiko ergoterapeutai, ilgai besigydantiesiems padeda nepamiršti turėtų įgūdžių, juos prisiminti ar išmokti naujų dalykų.
„Mūsų skyriuje žmogus pamažu ruošiamas išeiti iš ligoninės namo. Padedame adaptuotis prie kasdienio gyvenimo, kad grįžus į namus neištiktų šokas. Būtent todėl mūsų darbas labai reikalingas ir prasmingas“, – teigia D. Kalantienė.
