Iš penkių sporto šakų lietuviai geriausi dviejose
Lietuvos delegacijos vadovas Kazimieras Jasnauskas pasakoja, kad lietuviams sekėsi geriausiai stalo teniso ir krepšinio varžybose.
Lietuvos stalo tenisininkės individualioje įskaitoje į prizininkių trejetą neleido įsisprausti nė vienai kitos šalies atstovei. Rezultatą dar labiau sustiprino lietuvio vaikino užimta trečioji vieta. Ypatingą ištvermę pademonstravo sportininkė G.Gudėnaitė. Pirmąją varžybų dieną mergaitė susižeidė pirštą, teko vykti į ligoninę. Tačiau kitądien tai jai nesutrukdė tapti čempione.
Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro (LKNUC) kūno kultūros mokytoją K. Jasnauską maloniai nustebino kurčiųjų krepšininkių pergalė. Vilniuje labai neišsiskyręs merginų žaidimas Valmieroje įgavo netikėtų spalvų. Ypač malonu žinant, kad dėl traumos vilniečių startiniame penkete negalėjo žaisti mokinė, priklausanti Lietuvos kurčiųjų moterų krepšinio rinktinei.
O štai vaikinų krepšininkų pralaimėjimas finale estams buvo kiek netikėtas. Pedagogai čia įžvelgia dvi priežastis. Viena, varginanti kelionė naktį ir poilsio trūkumas prieš varžybas, kita – žaidybinės patirties trūkumas. Mažėjant mokinių skaičiui kurčiųjų ugdymo įstaigose LKNUC ugdytiniams šalies viduje nebelieka varžovų – mažesnėse kurčiųjų mokyklose nepavyksta suburti komandų.
Vienos sporto šakos populiarėja, kitos – slopsta
K.Jasnauskas apgailestauja, kad nuo tada, kai užtarnauto poilsio išėjo viena aktyvi LKNUC kūno kultūros mokytoja, plaukimas tarp kurčiųjų prarado populiarumą. Vilniečiai pedagogai, padedant miesto savivaldybei, kitų negalių sporto klubų atstovams, randa kurčiųjų treniruotėms ir plaukimo baseinų, ir patyrusių trenerių, bet kurtieji „neužsikabina“. Kliūtis – komunikacija. „Pašaliniai“ treneriai nemoka gestų kalbos, kurtieji negeba bendrauti sakytine kalba ir pasijunta treniruotėse atskirti.
Vis dėlto vadovas mano, kad plaukimas Lietuvoje tarp kurčiųjų nėra visai „prarastas“. Tai rodo ir pelnyta antroji komandinė vieta, ir atskirose rungtyse pasiekti neblogi individualūs rezultatai. Pergalių skonį patyrė keli Vilniaus ir Kauno atstovai. Tarp jų buvo ir jauniausia Lietuvos rinktinės atstovė – 12-metė M.Jarmalavičiūtė iš Vilniaus.
Plaukimo varžybose svečių teisėmis dalyvavo Lenkijos delegacija.
Teisėjams pristigo objektyvumo, o lietuviams dėl to – ūpo
Šachmatininkams ir šaškininkams nuotaiką apkartino teisėjavimas. Tai atsiliepė ir rezultatams. Bendroje įskaitoje šių dviejų sporto šakų atstovai po ilgos pertraukos šiemet buvo priversti tenkintis trečiąja komandine vieta. Vis dėlto ir čia buvo išimtis. Šachmatininkė M. Meilutė individualiose varžybose nepatyrė nė vieno pralaimėjimo. Ir taip jau yra trečius metus iš eilės. Pedagogai apgailestauja, kad kitąmet ji komandai pergalių siekti negalės padėti. Kai mokiniui sukanka 20 metų, jis tampa suaugusiųjų sporto atstovu.
Svarbu kelti jaunųjų sportininkų motyvaciją ir ryžtą
Šeimininkai sudarė dvi nugalėtojų rikiuotes: kartu su svečiais ir be jų. Tad, anot K.Jasnausko, „buvo labai daug apdovanojimų“.
Iš tiesų organizatoriai visada pasirūpina, kad mokiniams nestigtų motyvacijos. Pedagogai juk žino, kaip svarbu skatinti jaunuosius sportininkus. Esą gryna teisybė, kad būtent žaidynės ir dalyvavimas suaugusių kurčiųjų sporto klubų varžybose yra tie ugniakurai, kuriuose subręsta ir užsigrūdina visi būsimi kurtieji olimpiečiai. Beje, į Baltijos šalių kurčiųjų moksleivių žaidynes jėgų išmėginti daugiausia susirenka pirmosios ir antrosios vietų laimėtojai, prieš tai išaiškinami Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinėse kurčiųjų moksleivių žaidynėse.
Žaidynių laukia permainos
Nacionalines žaidynių rinktines pagal susitarimą sudaro 33 jaunieji sportininkai, tačiau nuolat mažėjantis kurčių mokinių skaičius gali tai pakeisti.
Šiuo metu Estijoje dviejose kurčiųjų mokyklose Taline ir Tartu mokosi vos po 35 mokinius. Latvijoje – Rygoje ir Valmieroje – iš viso mokosi 147 kurtieji mokiniai. Geresnė situacija tik Lietuvoje. Sudėjus 5 kurčiųjų mokyklų, veikiančių didžiuosiuose Lietuvos miestuose, mokinius susidaro daugiau kaip 270 ugdytinių. Jei tendencijos nekis, tai netrukus, pavyzdžiui, Estijoje, kone visi galintys sportuoti kurtieji ugdytiniai turės tapti sportininkais – tik taip kaimynams pavyks suburti rinktinę. Pedagogai supranta, kad artimiausiu metu žaidynių laukia permainos, o organizatorių – tam tikri neišvengiami kompromisai.
Aktualus ir lėšų stygius. Dėl šios priežasties šiųmetės žaidynės nuo 4 dienų sutrumpėjo iki 3 dienų (atsisakyta ekskursijų) ir lietuvaičiams teko keliauti į Latviją naktį, o kitą dieną, nepailsėjus, stoti į kovą.
Beje, nepakankamas finansavimas – įsisenėjusi problema. 1971 m. pavienių Lietuvos, Latvijos ir Estijos kurčiųjų sporto entuziastų iniciatyva pradėtos rengti žaidynės iš pradžių aprėpdavo 7 sporto šakas. Deja, 1988–1989 m. dėl lėšų stygiaus iš sporto šakų sąrašo buvo išbrauktas slidinėjimas ir lengvoji atletika.
