Įvertino poslinkius, nurodė taisytinus dalykus
Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetas pirmą kartą vertino, kaip Lietuva įgyvendina 2010 m. Seimo ratifikuotą JT Neįgaliųjų teisių konvenciją. Komiteto nariai ne tik išanalizavo pateiktas ataskaitas, bet ir įsiklausė į valstybės bei nevyriausybinių organizacijų atstovų nuomones, jų atsakymus į pateiktus papildomus klausimus. Įvertinęs visą gautą informaciją JT komitetas pateikė savo išvadas. Jose atkreiptas dėmesys į geresnį visuomenės informavimą apie neįgaliųjų teises, pasiūlymus dėl elektroninio balsavimo ir neįgaliųjų organizacijų įtraukimą rengiant Nacionalinę neįgaliųjų socialinės integracijos programą 2013–2019 m.
Kritinių pastabų išsakyta kur kas daugiau. JT išvadose teigiama, kad mūsų šalyje gyvenantys žmonės su negalia problemų patiria visose socialinio gyvenimo srityse: jie izoliuojami švietimo sistemoje, darbo rinkoje, neužtikrinamas sveikatos paslaugų prieinamumas, nepritaikyta fizinė aplinka, neįtvirtinta lygybė prieš įstatymą, pažeidžiamos teisės į savarankišką gyvenimą ir nesudaromos sąlygos nepriklausomai žmonių su negalia teisių įgyvendinimo stebėsenai.
Kitas Lietuvoje įgyvendinamos Neįgaliųjų teisių konvencijos svarstymas – po 4 metų, 2020-aisiais. Tuomet Lietuva turės atsiskaityti ir kas padaryta, atsižvelgus į šiemet pateiktas rekomendacijas. Dėl dviejų dalykų – Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo stebėsenos mechanizmo tobulinimo ir žmonių su negalia lygiateisio balsavimo teisių užtikrinimo – ataskaitą reikės pateikti po 12 mėnesių.
Ragina reformuoti švietimo sistemą
Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ vadovė Dana Migaliova, komentuodama JT pateiktas išvadas, atkreipė dėmesį į neįgalių vaikų atskirtį švietimo sistemoje. Dar gana platus specialiųjų mokyklų tinklas – jose ugdoma daugiau kaip 50 proc. specialiųjų poreikių turinčių vaikų. Per 400 neįgalių vaikų priversti mokytis namuose. Pasak D. Migaliovos, tai neefektyvus ir labai brangus mokymas, nieko neduodantis neįgaliam vaikui. Bendrojo lavinimo mokyklos neįgaliesiems neprieinamos dėl keleto priežasčių: nepritaikytos aplinkos, pedagogams padedančių asistentų stokos, netinkamos mokymosi medžiagos. Specialiųjų poreikių vaikai mokomi akademinių dalykų, kurių negalės pritaikyti gyvenime. O jiems aktualiems dalykams dėmesio trūksta.
JT ragina sudaryti sąlygas įtraukiam vaikų su negalia švietimui ir pabrėžia, kad reforma šioje srityje yra būtina ir neatidėliotina.
Neįgaliesiems – segreguota darbo rinka
Pasak D. Juodkaitės, JT labai kritiškai įvertino, kad nustatant negalią mūsų šalyje vis dar vyrauja medicininis požiūris – dažniausiai remiamasi diagnoze. JT neįgaliųjų teisių komitetas primygtinai rekomenduoja atsisakyti sąvokos „nedarbingas“ ir kurti palankias sąlygas neįgaliesiems įsidarbinti atviroje, o ne segreguotoje darbo aplinkoje.
LNF administracijos direktorė Henrika Varnienė priminė, kad valstybės remiamoms socialinėms įmonėms, kuriose įdarbinami daugiausia vidutinę arba lengvą negalią turintys asmenys, šiais metais numatyta skirti 18 mln. eurų. Jose bus įdarbinti 5 tūkst. neįgaliųjų. Darbo biržos teigimu, šių lėšų nepakaks – suplanuotas 6 mln. eurų deficitas. Lėšas skyrus atviroje darbo rinkoje dirbančių neįgaliųjų paramai būtų galima įdarbinti gerokai daugiau negalią turinčiųjų.
Nepritaikytos sąlygos – diskriminacijos apraiška
Spaudos konferencijoje dalyvavusi Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisės programų vadovė Jūratė Guzevičiūtė atkreipė dėmesį į JT pastebėjimą, kad sąlygų neįgaliesiems nepritaikymas Lietuvoje nelaikomas diskriminacija. Valstybės pareiga užtikrinti, kad žmonės su negalia bet kokioje aplinkoje galėtų jaustis taip, kaip visi. Tačiau, pavyzdžiui, viešuoju transportu judėjimo negalią turintys asmenys savarankiškai naudotis negali. Ir darbo aplinka turėtų būti tokia, kurioje visi kvalifikuoti darbuotojai galėtų gerai atlikti savo funkcijas. Taigi epilepsija sergančiam žmogui darbo vietoje turi būti įrengtas specialus apšvietimas, kuris jo netrikdytų, leistų ramiai dirbti. Deja, tokie reikalavimai mūsų teisės aktuose nėra tinkamai reglamentuoti.
Dėl nepritaikytų sąlygų – tiek fizinės, tiek informacinės aplinkos – negalią turintys žmonės negali lygiateisiškai dalyvauti ir rinkimuose. Tik 25–27 proc. rinkimų apygardų yra prieinamos rateliais judantiems asmenims, o klausos negalią turintiesiems į gestų kalbą verčiama arba titruojama vos apie 10–12 proc. per televiziją skelbiamos rinkimų informacijos. Regėjimo negalią turintiems asmenims balsavimo biuleteniai nepateikiami Brailio raštu. JT komitetas rekomendavo panaikinti neįgaliesiems balsuoti trukdančias kliūtis.
Reikia keisti Konvencijos įgyvendinimo mechanizmą
JT kritikos sulaukė ir mūsų šalies Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo ir koordinavimo mechanizmas. Nuo pat Konvencijos ratifikavimo LNF visuose susitikimuose, diskusijose kėlė šią problemą, tačiau, pasak D. Migaliovos, niekas jos deramai neįvertino. JT akcentuoja, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neturi pakankamai svertų daryti įtaką kitoms ministerijoms ir institucijoms įgyvendinant Konvenciją.
Atkreiptas dėmesys ir į LNF nuolat pabrėžiamą netinkamą Konvencijos įgyvendinimo stebėsenos modelį. Šiuo metu šios funkcijos paskirtos Neįgaliųjų reikalų tarybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai. JT komitetas nurodė pašalinti Neįgaliųjų reikalų tarybą iš stebėsenos mechanizmo, nes ji pavaldi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Konvencijos įgyvendinimas turėtų būti patikėtas nepriklausomiems stebėtojams.
Pasak D. Juodkaitės, išvadose pabrėžiama būtinybė į visas sprendimų priėmimo grandis įtraukti žmonių su negalia organizacijas. Ne viena Europos šalis yra pasirinkusi modelį, kai Konvencijos įgyvendinimo stebėsenoje dalyvauja neįgaliųjų organizacijas vienijančios asociacijos, tokios kaip, pavyzdžiui, Lietuvos neįgaliųjų formas, telkiantis 15 įvairioms negalioms atstovaujančių organizacijų.
