Lietuvos savivaldybių asociacijos duomenimis, šiandien odontologinės pagalbos paslaugos neįgaliesiems teikiamos 13 savivaldybių. Visgi odontologijos paslaugos taikant bendrąją nejautrą, apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, teikiamos tik Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose, Vilniaus universiteto ligoninėje Žalgirio klinikose, Respublikinėje Panevėžio ligoninėje ir Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Akivaizdu, kad įstaigų, kur negalią turintis žmogus gali susitvarkyti dantis neišleisdamas didelių pinigų, yra per mažai.
Ar pacientui reikalinga odontologo pagalba taikant bendrąją nejautrą spendžia asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuri sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa, bendrosios praktikos gydytojas odontologas. Neįgalus pacientas gavęs siuntimą turi registruotis į vieną iš keturių valstybės įstaigų, kurios teikia odontologijos paslaugas taikant bendrąją nejautrą, ir laukti savo eilės. Tiesa, jos gali tekti laukti labai ilgai.
Privačios paslaugos sunkiai įperkamos
Pasak Odontologų rūmų pirmininko Alvydo Šeikaus, šiandien Lietuvoje yra 50 privačių įstaigų, kurios gali teikti odontologijos paslaugas taikant bendrąją nejautrą, ir didžioji dalis tą daro. Tačiau paslaugos neapmokamos Privalomo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, nes įstaigos neturi sutarčių su teritorinėmis ligonių kasomis.
Privačiai taisyti dantis taikant bendrąją nejautrą labai brangu, vien nejautros kaina svyruoja nuo 150 iki 300 eurų. Žmogui, kurio pagrindinės pajamos šalpos pensija dėl netekto darbingumo, tai yra didžiuliai pinigai. Visgi nepaisant gąsdinančių įkainių atsiranda neįgaliųjų, kurie moka už tokias paslaugas patys, nes norint dantis susitvarkyti ilgai nelaukus kito kelio paprasčiausiai nėra.
Viena įstaigų, turinti nemažai darbo patirties su neįgaliaisiais, kuriems būtina odontologo pagalba taikant bendrąją nejautrą, yra Panevėžio klinika „Vivus Sanus“. Pasak šios įstaigos vadovo Virgilijaus Norvaišos, per mėnesį tenka aptarnauti vidutiniškai vieną suaugusį neįgalų asmenį, kuriam būtina odontologo pagalba taikant bendrąją nejautrą. Klinika atitinka visus reikalavimus ir galėtų pasirašyti sutartį su Panevėžio teritorine ligonių kasa, tačiau dėl įstatyminio reglamentavimo to iki šiol nepavyko padaryti. Nors visi supranta odontologijos paslaugų taikant bendrąją nejautrą Panevėžio krašte prieinamumo problemą.
Analogiškas paslaugas Vilniuje teikia ir klinika „ProDentum“. Pasak šios įstaigos atstovų, apsilankius neįgaliam pacientui, kuriam pritaikyta bendroji nejautra, atliekamos kelios – burnos higienos, dantų plombavimo ir, jeigu reikia, dantų šalinimo – procedūros. Klinikos „ProDentum“ specializacija – pažangios dantų protezavimo technologijos, todėl neįgaliam pacientui dantys protezuojami per du kartus.
Privalo atitikti nustatytus reikalavimus
Sveikatos apsaugos ministro įsakymu, dantų gydymas taikant bendrąją nejautrą priskiriamas dienos chirurgijos paslaugoms. Dienos chirurgija – tai planinė intervencinė gydomoji sveikatos priežiūros paslauga, kai gali būti taikoma bendroji nejautra. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurios nori teikti dienos chirurgijos paslaugas, turi atitikti sudėtingus įstatyme ir ministro įsakymuose nustatytus reikalavimus. Vis dėlto nors įstaiga atitinka visus reikalavimus, nereiškia, kad galės pasirašyti sutartį su teritorinėmis ligonių kasomis, nes atsižvelgiama ir į dienos chirurgijos paslaugų poreikio vidurkį savivaldybėje. Jei jis ne mažesnis kaip 10 proc., palyginti su šalies vidurkiu, teritorinė ligonių kasa negali sudaryti sutarties su kitomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis.
Trūksta profilaktinių programų
Kita vertus, odontologijos paslaugų taikant bendrąją nejautrą prieinamumas yra tik dalis to, ko siekia Lietuvos odontologų rūmai ir neįgaliesiems atstovaujančios organizacijos.
Šiandien be odontologijos paslaugų taikant bendrąją nejautrą prieinamumo susiduriama ir su profilaktinių programų, kurios padėtų negalią turintiems žmonėms išlaikyti geresnę burnos sveikatą, trūkumu. Kaip pavyzdys gali būti pateiktas vaikų odontologės Eglės Vitaitės iniciatyva vykdomas projektas, kurio tikslas – vaikų su autizmo sutrikimais pratinimas prie profilaktinių odontologinių procedūrų. Projektas vyksta keliais etapais. Per pirmąjį susitikimą vaikams rodomos nuotraukos, kuriose užfiksuoti odontologo veiksmai. Vėliau pakartojama, kas buvo išmokta prieš tai, ir keliaujama prie kito žingsnio. Su vienu pacientu gydytoja per užsiėmimą dirba apie 15–20 minučių. Pratinimo procesas užtrunka 4–5 mėnesius, o po jo nemaža dalis mažųjų pacientų jau leidžiasi, kad jiems būtų atliktos profilaktinės procedūros, pavyzdžiui, burnos higiena ar dantų padengimas fluoru.
Planuoja reformas
Sveikatos apsaugos ministerija, suprasdama odontologijos paslaugų taikant bendrąją nejautrą prieinamumo problemą, inicijuoja reformas, kurių tikslas – didesnis tokių odontologijos paslaugų prieinamumas. Siekiant užtikrinti galimybę pasinaudoti paslaugomis jau dabar, nutarta pakeisti kai kuriuos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymus. Patvirtinta Nacionalinė burnos sveikatos 2016–2020 m. programa. Norima keisti apmokėjimo tvarką ir dantų taisymą taikant bendrąją nejautrą atskirti nuo dienos chirurgijos paslaugų. Numatoma apmokėti odontologo ir anesteziologo-reanimatologo konsultacijas. Sveikatos apsaugos ministerija tikisi, kad minėti pakeitimai turėtų leisti išspręsti odontologijos paslaugų taikant bendrąją nejautrą prieinamumo klausimą.
Šiandien praraja tarp privačių ir valstybės įstaigų, kurios teikia odontologijos paslaugas, – didžiulė. Tokias paslaugas teikiančios valstybės įstaigos Lietuvoje sudaro tik 18 proc., taigi norint tikro odontologijos paslaugų taikant bendrąją nejautrą proveržio būtinas privataus ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimas.
