Galimybės – tik popieriuje
Specialistai pastebi, jog daugumai intelekto negalią turinčių vaikų daug didesnę naudą teikia integruotas mokymasis bendrojo lavinimo, o ne priskirtas specialiojoje mokykloje.
Teisės aktuose akcentuojamas integruotas ugdymas ir jo plėtra, tačiau, pasak Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Vilniaus Viltis“ pirmininkės Birutės Šapolienės, didžioji dalis Lietuvos mokyklų tiesiog nėra pasirengusios ir negali priimti intelekto negalią turinčių vaikų. Joms trūksta visko – finansavimo, nepritaikyta mokyklų aplinka, kyla problemų ir dėl pedagogų požiūrio į įtraukųjį ugdymą, stinga specialistų pagalbos (logopedo, mokytojo padėjėjo, švietimo sistemoje neįteisinta asmeninio asistento), mokyklos nėra pakankamai aprūpintos metodine medžiaga, mokymo priemonėmis, ne visur teikiama transporto paslauga, popamokinis ugdymas.
Lietuvos neįgaliųjų forumo atstovė Henrika Varnienė, kalbėdama apie kvalifikuotų specialistų trūkumą mokyklose, akcentuoja, kad neteisinga, jog Lietuvoje mokytojas paliekamas vienas. „Šiandien pastebima tendencija, kad vaikų, turinčių autizmo ir elgesio sutrikimų, skaičius didėja, todėl švietimo sistemoje reformos būtinos. Būtina didesnė pagalba mokytojams ir individualizuotas švietimas. Tai tikslai, kurių turime siekti.“
Remiantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos pateikiama statistika, 2014–2015 mokslo metais bendrojo ugdymo mokyklose mokėsi 334 785 mokiniai. 36 450 mokinių turėjo specialiųjų ugdymosi poreikių, iš jų 3 616 mokėsi specialiosiose mokyklose.
Mokymas namuose – ne išeitis
Kita problema – pernelyg dažnas neįgalių vaikų mokymas namuose. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Jono Ruškaus, tokių vaikų yra daugiau nei 360.
Intelekto negalią turinčios dukros mama Zita pasakoja, kad jos vaikui namų mokymas skirtas be jokios rimtos priežasties. Pasak jos, kol dukra buvo mažesnė, mokėsi pradinėse klasėse, mokytoja sugebėjo užmegzti kontaktą ir dukra noriai lankė mokyklą. Tačiau paaugus ir perėjus iš pradinio ugdymo įstaigos į pagrindinio ugdymo programą nauja mokytoja nesugebėjo, o gal ir nenorėjo užmegzti kontakto su vaiku, todėl buvo skirtas mokymasis namuose. „Psichologas savo rekomendacijose nurodė, kad mano dukrai reikalingas bendravimas su kitais vaikais.“
Baigus 10 klasių mama pateikė prašymą, kad dukra ir toliau būtų mokoma ir galėtų pasilikti mokykloje, tačiau mergaitės nepriėmė, nes nebuvo specialiųjų įgūdžių klasės. „Laukiame, kol dukrai sukaks 18 metų ir galėsime rinktis dienos užimtumo centrą.“
Beveik visos neįgaliesiems atstovaujančios organizacijos pažymi, kad mokymas namuose negali būti prilygintas mokymuisi mokykloje, nes nei mokymo kokybė, nei kontaktinių valandų skaičius, nei neformaliojo ugdymo galimybės neatitinka gaunamų mokyklose. Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ atstovai susitikimuose su Švietimo ir mokslo ministerija siūlė įteisinti tvarką, kad mokymas namuose galėtų būti skiriamas tik išimtinai išskirtinais atvejais, pavyzdžiui, susirgus, patyrus traumą ar turint itin sunkią negalią. Ieško būdų padėti vaikams, turintiems socialinės ir emocinės raidos sutrikimų
Lietuvos švietimo sistemos prieinamumą neįgaliesiems yra įvertinęs Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komitetas. Pastabose komitetas išreiškė susirūpinimą, kad mokymas namuose tebėra pernelyg dažnai taikomas neįgaliems vaikams ir šie, kildami į aukštesnį mokymosi lygmenį, priversti pereiti į specialiąsias mokyklas. Be to, pastebėta, kad Lietuvoje yra mažai negalią turinčių studentų – mažiau nei vienas procentas.
Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komitetas Lietuvos valstybei rekomendavo paskirti veiksmingus ir tinkamus finansinius, materialiuosius ir tinkamai parengtus žmogiškuosius išteklius sprendžiant su neįgaliaisiais susijusias švietimo problemas ir taip užtikrinti mokyklų aplinkos prieinamumą, tinkamai pritaikytas patalpas, prieinamas ir pritaikomas medžiagas bei mokymo programas ir privalomus visų mokytojų mokymus apie įtraukųjį švietimą prieš teikiant paslaugą ir ją teikiant.
Visgi negalima teigti, kad Lietuvos valstybė nesiima spręsti su neįgaliųjų švietimu susijusių problemų. Švietimo ir mokslo ministerija sudariusi darbo grupę, kurios tikslas – parengti Pagalbos vaikams, turintiems socialinės ir emocinės raidos sutrikimų, koncepciją ir jos įgyvendinimo veiksmų plano projektą. Būtina, kad šios koncepcijos rengėjai vadovautųsi Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatomis ir nustatytų gaires, kuriomis vadovaujantis būtų puoselėjamas įtraukusis ugdymas, užtikrintos galimybės gauti lygiateisišką ir kokybišką ugdymą ir skatinamas mokymąsis visą gyvenimą.
