Biblioterapija – dar palyginti naujas psichikos ligų gydymo metodas. Jo pradininkas Lietuvoje – Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro Ribinių būsenų skyriaus vedėjas Aleksandras Alekseičikas. Dirbdamas su psichikos sutrikimų turinčiais žmonėmis gydytojas įsitikino, kad tinkamai parinktų knygų skaitymas padeda žmonėms sveikti.
Sveikata – tai harmonija
Knygų skaitymas – puikus poilsio, laisvalaikio praleidimo būdas. Biblioterapija nuo įprasto skaitymo skiriasi tuo, kad ji skirta padėti žmogui susivokti savyje, gydyti ligas.
„Prieš pradedant kalbėti apie biblioterapiją, visų pirma derėtų išsiaiškinti, kas yra sveikata, o kas – liga. Ligų pasaulyje yra apie dešimtį tūkstančių, nervų ligų – keturi šimtai, psichikos – apie trys šimtai. Sveikata, atrodytų, viena. Tačiau iš tiesų po kiekvienos ligos žmogaus sveikata būna vis kita“, – aiškina A. Alekseičikas.
Pasak jo, kai žmogaus viduje vyrauja harmonija, jis jaučiasi sveikas. Psichiatro požiūriu, tikra sveikata – tai harmonija tarp kūno, sielos ir dvasios. Kai ji pažeidžiama, žmogus suserga. Kai suserga siela, gydyti padeda ne tik vaistai. Taikomos ir įvairios terapijos.
A. Alekseičikas – daugelio novatoriškų gydymo būdų pradininkas Lietuvoje. Psichoterapijos srityje jis dirba jau penkias dešimtis metų. Biblioterapija – tik vienas iš gydymo būdų, kurį patyręs gydytojas taiko savo darbe.
Biblioterapija padeda sveikti
Psichoterapeuto teigimu, literatūros skaitymas padeda žmogui tapti harmoningam. Knygos teikia informacijos apie pasaulį, moko mąstyti, analizuoti. „Daugelį biblioterapijos metodų atradau pats, svarstydamas, kaip geriau padėti sudėtingoje situacijoje atsidūrusiam žmogui. Taikant šį gydymo būdą, labai svarbu pažinti pacientą, žinoti jo poreikius.“
Biblioterapija padeda pacientams daugiau sužinoti apie savo ligą, jos gydymo metodus. „Sergantys psichikos ligomis dažnai turi polinkį priskirti sau daugybės ligų simptomus. Perskaityta medicininė literatūra leidžia suprasti, jog sergama ne trisdešimčia ligų, o tik viena, kuri diagnozuota. Be to, žmogus įsitikina, kad jo liga – ne sunkiausios formos, kaip galbūt iš pradžių atrodė. Pacientas taip pat sužino, kas jam gali padėti įveikti ligą, sveikti. Žinojimas padeda pasijusti geriau“, – aiškina gydytojas.
Pasak jo, knygos nebūtinai turi būti parašytos populiaria, visiems prieinama kalba – kartais tinka ir psichofarmakologinė, populiarioji psichologinė ar psichoterapinė litaratūra. Ji padeda geriau suprasti savo jausmus, mintis, poelgius. Tiesiog ji turi būti kokybiška ir prieinama žmogui.
„Susirgęs psichikos liga, žmogus jaučiasi pasimetęs, nebesusivokia savyje ir savo jausmuose. Kai knyga apie ligą parenkama tinkamai, pacientui tarsi įduodamas savotiškas orientyras. Be to, medikas ne visada žmogui gali skirti tiek laiko, kiek reikėtų. Skaitydamas tinkamą literatūrą pacientas, vadovaujamas specialisto, gali daug ką išsiaiškinti savarankiškai“, – sako A. Alekseičikas.
Grožinė literatūra parenkama pagal žmogaus ligą, charakterį, galimybes. „Gydant ligas, ypač svarbi dainuojamoji poezija. Be abejo, būtina, kad ji būtų prasminga. Naudos žmogui gali duoti ir perteikiantys itin skausmingus išgyvenimus, tragiški kūriniai. Jie padeda suvokti, kad kančios, išbandymai gali būti prasmingi. Labai svarbu kūrinį parinkti taip, kad jame perteikiamą patirtį žmogus sugebėtų pritaikyti sau“, – kalba psichoterapeutas.
Taikant bibliotarapijos metodą, tinka ir humoristinė literatūra, anekdotai, aforizmai apie ligas. Gydytojas turi surinkęs nemenką aforizmų, tinkančių įvairiems gyvenimo atvejams, kolekciją.
Labai svarbų vaidmenį gydant psichikos ligas vaidina religinė litaratūra. „Religinės literatūros skaitymas padeda atkurti įsivaizdavimą apie pasaulį, save, suvokti, kad žmogus sukurtas pagal Dievo atvaizdą. Tai ypač gelbsti tiems, kurie linkę nuvertinti save, savo galimybes. Jei, tarkim, Dešimt Dievo įsakymų perskaitysime formaliai, tai gali būti tik žodžiai. Tačiau jei įsigilinsime į tekstą, kiekvieną žodį skaitysime iš širdies, jie sukels rezonansą mūsų viduje ir pradės veikti“, – kalba A. Alekseičikas.
Jo teigimu, iki šiol pakankamai neįvertintas ir tradicinių maldų poveikis. Svarbu, kad maldos nebūtų kalbamos formaliai. „Maldos nauda įrodyta moksliškai. Žmonės turėtų labiau atsigręžti į Dievą. Dažnas nūdienos žmogus skundžiasi, kad Dievas jį paliko. Tačiau per darbus, rūpesčius dažnai negirdime, kaip Dievas beldžiasi į mūsų duris. Kuomet žmogus neišgirsta beldimo, neįsileidžia Aukščiausiojo į savo namus ir širdį, Dievas nuo jo pasitraukia“, – kalba psichoterapeutas.
Parengti žmogų
A. Alekseičikas sako, kad kai kalbama apie biblioterapiją kaip gydymo metodą, visų pirma reikia turėti omenyje ligą, kurią reikia įveikti.
Biblioterapijos metodas ypač padeda tėvams, susilaukusiems kitokio vaiko. „Neseniai teko bendrauti su tėvais, kuriems gimė sūnus, turintis Dauno sindromą. Pasiskaitę apie sėkmės pavyzdžius tėvų, auginančių tokius vaikus, naujagimio tėvai pasijuto ramiau. Jie sugebėjo priimti kitokio vaiko gimimą ne kaip bausmę, o kaip gyvenimo pamoką“, – pasakoja psichoterapeutas.
Skirdamas pacientui knygą, specialistas pataria, į ką jis turėtų atkreipti dėmesį ją skaitydamas. „Žinodamas, kad už perskaitytą knygą teks atsiskaityti psichoterapeutui, skaitantysis labiau įsigilina į tekstą, jo prasmę. Prieš skirdamas vieną ar kitą kūrinį, visada pabrėžiu ir naudą, kurią žmogus gaus iš perskaitytos knygos“, – kaba A. Alekseičikas. Kriterijai, pagal kuriuos parenkami kūriniai, gali būti įvairūs. Pasak A. Alekseičiko, kai kuriais atvejais naudos gali duoti net meilės romanas. Tačiau kur kas reikšmingesnė filosofinė literatūra, padedanti pažvelgti į jausmus per filosofinę prizmę, sujungti sielą ir intelektą. Todėl psichoterapeutas meilės jausmui geriau suprasti savo pacientams siūlytų perskaityti Ericho Frommo knygą „Meilės menas“.
Taikant biblioterapijos metodą, labai svarbu knygą parinkti individualiai, atsižvelgiant į konkretaus žmogaus būseną. Iš pradžių išsiaiškinama, koks žmogaus santykis su knyga, kiek kūrinių jis prieš tai perskaitė. „Jei atsakymas – penkias knygas mokykloje, naudos biblioterapija duos mažai. Jei žmogus – skaitantis, jam galima parinkti ir sudėtingesnės literatūros. Suprantama, nenorintį ar nemėgstantį skaityti priversti imtis knygos gali būti sunku. Tačiau kai prispaudžia liga, žmogus būna priverstas ieškoti būdų pasveikti. Taip atrandama ir skaitymo nauda“, – kalba A. Alekseičikas.
Knyga gali tapti dvasiniu mokytoju tik tuo atveju, jei parašyta talentingo autoriaus. Todėl psichoterapeutas labiausiai vertina klasikinę, filosofinę literatūrą. „Svarbu, kad žmogus suprastų tai, ką norėjo pasakyti autorius. Knygose sudėta žmonijos patirtis. Jei knyga parašyta meistro – tai tarsi dvasios šifras, kurį reikia iššifruoti, savotiška meninė aiškiaregystė. Tokia literatūra žmogų veikia itin stipriai. Todėl skaitymas turi būti skiriamas kaip vaistų dozė, atsižvelgiant į kiekvieno poreikius, galimybes. Tik tinkamai parinkta knyga gali pakeisti žmogų, jo santykį su aplinka, aplinkiniais“.
Įžvelgti naudą
Taikydamas biblioterapijos metodą, gydytojas visada pasitikrina, kokios naudos davė perskaityta knyga, kaip ji paveikė pacientą. Pagal tai keičiamos užsiėmimų programos. „Biblioterapijos užsiėmimams prireikia dešimties ar dvidešimties susitikimų su žmogumi. Kai kuriais atvejais biblioterapija taikoma ir kaip pagalbinis metodas šalia psichoterapijos, grupinės, šeimyninės terapijos.“
Biblioterapija naudinga ir dėl to, kad kiekvienas perskaitytas gerai parašytas kūrinys sukelia žmogui katarsį, apvalo sielą. Įsijautęs į siužeto peripetijas, išgyvendamas dėl knygos veikėjų likimo, žmogus geriau suvokia savo problemas, ieško kelių, kaip jas spręsti.
Egzistuoja ir vadinamoji nemedicininė biblioterapija, kurią taiko bibliotekininkai. Jie gali patarti skaitytojams, kokias knygas pasirinkti, nes skaitymas duoda daug naudos žmogui. Tačiau, pasak A. Alekseičiko, taikant biblioterapiją kaip gydymo metodą, reikia pasirengti, specifinių žinių. Tik tokiu atveju biblioterapija duos apčiuopiamos naudos psichikos sveikatos problemų turinčiam žmogui.
