Apie tai, kas jau nuveikta šioje srityje, taip pat apie ateities planus bei lūkesčius kalbamės su projekto „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“ neįgaliųjų, turinčių proto ir (arba) psichikos negalią, ir jų šeimų srities eksperte Lina Gulbine.
– Bene svarbiausias uždavinys grąžinant turinčius proto ar psichikos negalią žmones į bendruomenę – keisti visuomenės nuostatas. Ar žmonėms pakanka informacijos apie globos namų pertvarką? Ar galima teigti, kad visuomenė jau pasirengusi priimti grįžtančiuosius iš globos įstaigų?
– Informacijos nebūna per daug, tačiau didesnė problema – visuomenės požiūris. Tik kas trečias Lietuvos gyventojas sutiktų, jog šalia jo namų įsikurtų nedideli vaikų globos namai ar vaikų iki trejų metų globos namai. Mažiau nei dešimtadalis gyventojų pritartų, kad kaimynystėje įsikurtų proto ar psichikos negalią turinčių asmenų globos namai. Tai atskleidė sociologinis tyrimas „Lietuvos gyventojų požiūris į institucinės globos pertvarką“.
Šiuo metu baigiama rengti ir nuo rudens bus pradėta įgyvendinti projekto viešinimo ir komunikacijos strategija, kuri padės supažindinti visuomenę su projektu, kurs pozityvesnį neįgaliųjų įvaizdį visuomenėje, griaus nusistovėjusius stereotipus apie žmones, turinčius psichikos ar proto negalią.
Bendromis pastangomis privalome keisti įsigalėjusias nuostatas, pateikti gerų pavyzdžių, kaip sėkmingai visuomenėje įsitvirtina globos įstaigas palikę žmonės. Svarbų vaidmenį šiame procese atlieka žiniasklaida. Jei žiniasklaidoje ir toliau žmonės su proto bei psichikos negalia bus vaizduojami kaip pavojingi nusikaltėliai vien dėl savo negalios, visuomenės nuostatos keisis vangiai.
– Atlikta apklausa parodė ir tai, kaip įvairių visuomenės sluoksnių atstovai vertina globos namų pertvarką. Ar galima teigti, kad labiausiai jai priešinasi dirbantys šiose įstaigose ir gyvenantys jose?
– Mūsų užsakymu atliktose apklausose dalyvavo per tūkstantį Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 65-erių metų ir per penkis šimtus institucinės globos pertvarkos dalyvių.
Didžioji dalis apklaustų Lietuvos gyventojų mano, jog globos namų pertvarka būtina. Jai labiausiai pritaria miestiečiai, gaunantys vidutinį darbo užmokestį, turintys aukštąjį išsilavinimą.
Pertvarkai labiausiai priešinasi globos įstaigų darbuotojai, tačiau tikrai ne visi. Kai kurie jų bijo nežinomybės, netekti darbo vietų. Tokios nuostatos paveikia ir globos namų gyventojus. Dalis jų į pertvarką taip pat žvelgia su nepasitikėjimu.
Tačiau bijoti darbuotojams nėra ko – jų paslaugų reikės ir toliau. Galbūt šiek tiek keisis darbo pobūdis, paslaugos bus labiau specializuotos ir geriau pritaikytos individualiems neįgaliųjų poreikiams.
Paradoksalu, tačiau didžioji dalis apklaustųjų, iš esmės pritariančių pertvarkai ir manančių, jog žmonės su proto bei psichikos negalia globos įstaigose yra diskriminuojami, nesutiktų, kad palikusieji globos įstaigas apsigyventų šalia jų. Tai rodo, jog per ilgą laiką visuomenės sąmonėje susiformavę neigiami stereotipai tebėra gajūs.
– Labai svarbu ne tik keisti visuomenės nuostatas, bet ir iš anksto pasirūpinti, kad iš globos įstaigų išeinantiems žmonėms būtų sukurtas tinkamų paslaugų tinklas bendruomenėse. Kas daroma šioje srityje, koks NVO sektoriaus vaidmuo čia numatytas?
– Žmonėms, išėjusiems iš globos namų, ketinama teikti įvairias paslaugas. Tai – ir palydimoji globa, ir apsaugotas būstas psichikos negalią turintiems žmonėms, ir laikino atokvėpio ar atvejo vadybos paslaugos gavėjo namuose arba įstaigoje.
Šiuo metu vykdomas pirmasis institucinės globos pertvarkos etapas, tai yra pasirengimas vykdyti pertvarką. 2017–2020-aisiais vienu metu bus vykdomi kiti du pertvarkos etapai: paslaugų infrastruktūros plėtra regionuose bei naujų paslaugų teikimas tikslinėms grupėms. Jau parengtos 44 paslaugų teikimo techninės specifikacijos, vėliau bus paskelbti viešieji pirkimai paslaugoms pirkti. Viešuosiuose pirkimuose galės dalyvauti ir NVO sektoriaus atstovai, siūlydami paslaugas, kurias galės teikti iš globos įstaigų išėjusiems žmonėms su psichikos arba proto negalia.
– Kokias funkcijas atlieka, ką, populiarindami pertvarką, jau spėjo nuveikti regionų pertvarkos ekspertai?
– Regionuose intensyviai plėtojamas pavasarį pradėtas kurti bendradarbiavimu paremtas institucinės globos pertvarkos klasteris: apskritojo stalo diskusijos jau vyko Utenos, Telšių, Kauno, Panevėžio, Tauragės, Klaipėdos, Alytaus ir Vilniaus regionuose, planuojami tolesni renginiai.
Siekiant išsiaiškinti Lietuvos gyventojų ir pertvarkos dalyvių požiūrį į globos namų pertvarką, atlikti ir pristatyti sociologiniai tyrimai, bendraujama su visuomenės atstovais.
Regionuose išrinkti pertvarkos ekspertai nuolat susitinka su bendruomenėmis, vykdo švietėjišką veiklą, išklauso ir atsako į žmonėms rūpimus klausimus, kviečia į susitikimus regiono valdžios vadovus.
– Ar visų regionų valdžios atstovai vienareikšmiškai vertina būsimą globos namų pertvarką? Ko labiausiai baiminamasi, sulaukiama daugiau pritarimo ar dvejonių?
– Dauguma rajonų vadovų ir specialistų, kaip ir didžioji visuomenės dalis, mano, kad globos pertvarka Lietuvoje būtina. Dažniausiai išsakomos baimės dėl globos namų darbuotojų.
Baiminamasi, jog jie dar nepasirengę pertvarkai, ne visi supranta jos būtinumą. Pasitaiko, kad savi poreikiai keliami aukščiau už globotinių.
Siekiant šviesti globos namų darbuotojus, planuojami jų susitikimai su institucijų, atsakingų tarnybų vadovais, ekspertais, kur bus plačiau pristatyti pertvarkos tikslai, jos eiga, atsakinėjama į rūpimus klausimus.
Artimiausiu metu numatomas ir socialinės globos įstaigų darbuotojų motyvacijos ir kompetencijos vertinimas. Remiantis gautais rezultatais, darbuotojai bus apmokomi. Šiems mokymams teikti jau pradėtos viešųjų pirkimų procedūros.
– Galbūt jau žinoma, koks procentas globos namų gyventojų galės apsigyventi bendruomenėse?
– Įgyvendinant pirmąjį pertvarkos etapą bus atliktas globos įstaigų gyventojų vertinimas. Sieksime nustatyti, kiek, kokių ir kokio pobūdžio paslaugų jiems reikia, kad šie žmonės galėtų gyventi bendruomenėje. Vertinant galimybę palikti globos namus, bus atsižvelgta į kiekvieno gyventojo norus, lūkesčius, pageidavimus, asmenines savybes ir galimybes.
Atlikę vertinimą žinosime, kiek šiuo metu globos įstaigose gyvenančių žmonių gali ir nori gyventi bendruomenėse. Tuomet galėsime tiksliau įvertinti įvairių paslaugų poreikį pagal žmonių negalios tipą ir planuoti, kaip ir kur jos bus teikiamos.
– Pagal kokius kriterijus bus vertinama, kad žmogus gali palikti globos namus ir gyventi bendruomenėje?
– Visiems vienodų kriterijų nėra. Ypač svarbus kriterijus – paties žmogaus noras išeiti iš globos namų, gyventi savarankiškai. Be to, bus atsižvelgta į tai, ar žmogus turi nuosavą būstą, į jo pajamas, galimybes ir gebėjimus gyventi savarankiškai. Svarbu ir tai, kiek ir kokios pagalbos jam reikės gyvenant savarankiškai, ar ji turėtų būti teikiama epizodiškai, periodiškai, ar kasdien, visą parą.
Bus vertinami individualūs proto bei psichikos negalią turinčio asmens pagalbos poreikiai. Svarbūs kriterijai – ar žmogui reikalinga slauga, priežiūra, ar jis gali apsitarnauti pats, ar geba bendrauti su aplinkiniais, tvarkyti finansus, susidėlioti dienotvarkę, planuotis laisvalaikį.
Specialistai vertins, kaip žmogaus norai atitinka jo galimybes, ką jis gali, nori ar sugeba padaryti šiuo metu. Tik įvertinus visumą, drauge su žmogumi bus galima planuoti jo savarankišką gyvenimą, spręsti, jis gali gyventi atskirame bute ar apsaugotame būste, bendruomeniniuose, grupinio ar savarankiško gyvenimo namuose ir panašiai.
– Kol kas Lietuvoje tokių namų vis dar trūksta. Ar ketinama artimiausiu metu steigti daugiau savarankiško, grupinio gyvenimo namų?
– Taip, ketinama steigti daugiau savarankiško ir grupinio gyvenimo namų. Be to, bus plečiami ir jau esami savarankiško gyvenimo namai.
– Ar galima teigti, kad žmonės iš globos įstaigų bus išleisti tik tuomet, kai jiems bus užtikrintas orus gyvenimas bendruomenėse?
– Dauguma žmonių globos įstaigose gyvena labai ilgai, jie praradę savarankiško gyvenimo įgūdžius, jiems trūksta socialinės reabilitacijos. Negalima staiga uždaryti globos įstaigų ir išleisti šiuos žmones gyventi savarankiškai, nesukūrus jiems tinkamų sąlygų.
Todėl galime nuraminti tiek globos įstaigų gyventojus, tiek visuomenę: žmonės nebus išleisti į niekur. Bendruomenėje turintieji psichikos ir proto negalią bus įkurdinti tik ištyrus jų poreikius ir galimybes, nustačius, kokių paslaugų jiems reikia, sukūrus reikiamų paslaugų infrastruktūrą.
– Tiek globos namų gyventojai, tiek darbuotojai baiminasi, kad šios įstaigos bus uždarytos visai. Ar tokios baimės pagrįstos?
– Dalis globos namų išliks ir toliau. Juose gyvens žmonės, turintys sunkią negalią, kuriems reikia nuolatinės specialistų priežiūros. Žinoma, šios įstaigos taip pat bus patobulintos. Jų tikslas – teikti paslaugas, geriausiai atitinkančias vaikų, šeimų, žmonių su proto bei psichikos negalia poreikius ir lūkesčius.
Tiek įstaigos, tiek darbuotojai, be abejo, galės tęsti veiklą, tik šiek tiek keisis jos pobūdis. Ši veikla turės atitikti pilietinės visuomenės lūkesčius ir specialistų rekomendacijas. Padaugės naujų paslaugų bendruomenėje, atsiras naujų perspektyvų.
