Dirbama su visa šeima
Pasak labdaros ir paramos fondo „Algojimas“ Kauno regiono padalinio vadovės Linos Samuolytės, idėja gimė kasmet rengiamose šeimų psichosocialinės reabilitacijos stovyklose. „Į stovyklas susirenka daug šeimų. Jose dalyvauja tiek vaikai, tiek jų tėvai. Tėvai per užsiėmimus pasipasakoja, kuo gyvena, pasidalija patirtimi. Fondo vadovė Aušra Stančikienė, apibendrinusi tiek tėvų, tiek savo asmeninę patirtį, nusprendė įkurti Vilniuje pirmąją „Pojūčių kliniką“, kur šeimos gali gauti reikiamas paslaugas. Dabar tokia pat įstaiga veikia ir Kaune.“
L. Samuolytė sako, jog „Pojūčių klinikoje“ vaiko situacija vertinama remiantis holistiniu požiūriu. Koncentruojamasi tiek į kūną, tiek psichiką, tiek aplinką, kurioje žmogus gyvena. Specialistai dirba ir su vaiku, ir su tėvais.
Bendravimas su tėvais pradedamas nuo pokalbių, išsiaiškinamos jų pagrindinės problemos. Įtraukiami ir kiti svarbūs žmonės iš vaiko aplinkos: tai gali būti darželio auklėtojas, mokytojas, kaimynas ar auklė. „Specialistai ne tik kviečia pedagogus į kliniką, jie ir patys prireikus vyksta į ugdymo įstaigas – juk mokytojai, auklėtojai dirba savo darbus ir ne visada gali apsilankyti pas mus. Kai kuriais atvejais vykstama ir į kitus miestus – Vilniaus „Pojūčių klinikoje“ vykdomos ir savaitgalio programos“, – sako L. Samuolytė.
Kaune dirbantys specialistai kol kas savaitgaliais paslaugų neteikia – „Pojūčių klinika“ įsikūrusi Kovo 11-osios gimnazijos patalpose, kuri savaitgaliais nedirba. Tačiau per metus tikimasi išsikelti į kitas patalpas, tuomet paslaugos tėvams ir vaikams bus teikiamos ir savaitgaliais.
Lavinami vaiko pojūčiai
„Pojūčių klinikoje“ lavinami vaikų jausmai, turintys įtakos jų gyvenimui. „Kiekvienam žmogui svarbi harmonija. Ne visada pojūčiai būna harmoningi, ypač vaikų, turinčių autizmo, elgesio, emocijų sutrikimų. Kuomet grandinė pojūčiai – emocijos – jausmai – elgesys – mąstymas – sprendimų priėmimas sutrikdoma, atsiranda įvairių problemų. Tuomet tenka grįžti į grandinės pradžią ir lavinti, tobulinti pojūčius, kad asmenybė taptų harmoninga. Atstačius harmoniją, gerėja vaiko elgesys, vidinė būsena“, – sako „Pojūčių klinikos“ vadovė.
Vaiko pojūčiai lavinami naudojant dailės, muzikos, šokio, kvapų, judesio terapiją. Su vaikais ir suaugusiaisiais dirba psichoterapeutas, meno terapeutas, psichologas, socialinis darbuotojas, kineziterapeutas, ergoterapeutas, logopedas.
„Visi specialistai dirba kartu, papildydami vieni kitus. Kitose įstaigose tėvai ne visada gali gauti įvairių specialistų pagalbą. „Pojūčių klinikoje“ jiems teikiamos kompleksinės paslaugos. Mūsų specialistai bendrauja tarpusavyje, sprendžiama, kokių paslaugų vaikui reikia labiausiai“, – aiškina L. Samuolytė. Pasak jos, itin svarbus vaidmuo klinikoje tenka atvejo vadybininkui. „Kiekvienai šeimai skiriamas atvejo vadybininkas. Tai – tarsi jungtis tarp tėvelių ir specialistų. Jis suderina apsilankymo klinikoje laiką, perduoda žinias, renka specialistus į susirinkimus vaiko situacijai aptarti. Prireikus sprendžiama, kokios terapijos, kuri netaikoma mūsų klinikoje, vaikui reikėtų. Kviečiami ir kitų sričių specialistai, vaikams parenkamos retesnės terapijos – kaniterapija, vandens Watsu terapija ir panašiai. Net jei vieno ar kito specialisto nėra teikiamų paslaugų sąraše, esame pasiryžę jį rasti.“
Parama teikiama įvairioms šeimoms
Šeimoms siūlomos trijų, šešių ir devynių mėnesių programos. „Iš patirties sostinėje žinome, kad veiksmingesnė – ilgiau trunkanti programa, nes galima išsikelti ilgalaikius tikslus. Šeimos, pasirinkusios tris mėnesius trunkančią programą, paprastai ją nori pratęsti. Tačiau laikas priklauso ir nuo problemos, su kuria susiduria šeimos, sudėtingumo“, – kalba L. Samuolytė.
Beje, dalyvauti programoje kviečiamos ne tik šeimos, kurių vaikai turi vienokią ar kitokią negalią. Priimami ir vaikai, susidūrę su krizinėmis situacijomis, pavyzdžiui, tėvų skyrybomis, netektimis, patyčiomis mokykloje ir pan. „Visada kviečiame „Pojūčių klinikoje“ lankytis abu tėvus. Iš pradžių pabendraujama su kiekvienu atskirai. Pasitaiko, jog mamos pareiškia: tėtis tikrai neateis. Tačiau dar nebuvo atvejo, kad tėvas nedalyvautų užsiėmimuose jį pakvietus. Net kai tėtis dirba užsienyje, galima sėkimingai susisiekti su juo internetu“, – sako L. Samuolytė.
Prireikus į užsiėmimus kviečiami ir seneliai, kurie kartais iš šalies geriau mato situaciją šeimose. „Pasitaiko, jog tėvai nenori pripažinti problemos, o seneliai apibrėžia situaciją šeimoje visai kitaip. Todėl mums svarbi kiekvieno nuomonė. Kaskart sudarome vadinamą ekožemėlapį, kur įrašomi visi vaikui svarbūs žmonės“, – aiškina L. Samuolytė.
Pasak jos, fondo „Algojimas“ tikslas – inkliuzinė visuomenė, kur visi galėtų gyventi kartu, nesvarbu, ar turi negalią, ar jos neturi. „Be abejo, mūsų visuomenė dar toli gražu ne tokia. Tačiau darome viską, kad ji tokia taptų. Vasarą rengėme inkliuzines dienos stovyklas, kartu stovyklavo turintys negalią ir jos neturintys vaikai. Projektas Kaune ir prasidėjo nuo šios iniciatyvos.“
Ieškoma lėšų
Paslaugos „Pojūčių klinikoje“ šeimoms mokamos, tačiau fondo atstovai nuolat ieško lėšų, kad pagelbėtų tėvams susimokėti. „Atsižvelgiame į kiekvieno žmogaus situaciją. Fondas tam ir veikia, kad padėtų kiekvienam, kuriam reikia pagalbos. Rašome projektus, ieškome verslininkų, kurie apmokėtų klinikos teikiamas paslaugas skurdžiau gyvenančioms šeimoms. Puikiai suprantame, kad tėvai, auginantys neįgalius vaikus, neretai balansuoja ties skurdo riba. Ypač jei tik vienas iš tėvų dirba“, – sako L. Samuolytė. „Algojimo“atstovai dėkingi, kad prie projekto įgyvendinimo prisidėjo ir Kauno miesto savivaldybė. Labdaros ir paramos fondas „Algojimas“ šiemet dalyvauja Kauno miesto savivaldybės programoje „Iniciatyvos Kaunui“. Jų parengtam projektui „Pojūčių klinika – kompleksinių paslaugų teikimas Kauno miesto šeimoms, auginančioms vaikus su negalia“ skirta 2,4 tūkst. eurų. Numatyta, kad lėšos bus panaudotos specialistų mokymams ir jų atlyginimams.
Į „Pojūčių kliniką“ priimami įvairaus amžiaus vaikai – nuo kūdikystės iki aštuoniolikos metų. Registracijos anketą, norint užsiregistruoti į pirminę konsultaciją, ir daugiau informacijos galima rasti organizacijos interneto svetainėje www.pojuciuklinika.lt.
Tėvai patenkinti
Viktorijos Dimšienės šeima – nuolatiniai „Pojūčių klinikos“ klientai. Pirmą kartą vilniečiai rinkosi pusę metų, antrą – tris mėnesius trukusią programą.
„Naudingiausia tai, kad „Pojūčių klinikoje“ visi specialistai dirba vienoje vietoje. Nereikia vežioti vaiko po miestą ieškant pagalbos. Be to, visi čia dirbantys žmonės – puikūs specialistai, tikri entuziastai, jie geba sudominti vaiką“, – sako V. Dimšienė.
Mama džiaugiasi ir galimybe palikti vaiką specialistams, turėti laisvo laiko. Klinikos užsiėmimai naudingi ir tėvams. „Labai reikalingos psichologo konsultacijos, patiko užsiėmimai sielai – piešimas, lipdymas drauge su vaikais. Visa tai ir įdomu, ir naudinga“, – kalba mama.
Viktorija sako, jog „Pojūčių klinika“ jos autizmo sutrikimą turinčiam sūnui turėjo teigiamos įtakos. „Vaikas jaučiasi geriau – jis emociškai stabilesnis, pradėjo daugiau kalbėti. Džiaugiamės, kad teikiamos tokios paslaugos, kurios padeda ne tik vaikui, bet ir tėvams.“
