Aklieji gali daugiau
Paklaustas, kaip ir kodėl gimė idėja susidraugauti su robotais, LAB Paslaugų ir produktų plėtros centro vedėjas Darius Tamošiūnas sakė, kad norėjo parodyti, jog aklieji gali užsiimti ne tik tradiciškai įprastomis veiklomis – masažu, jiems skirtomis sporto šakomis ar garsinių knygų skaitymu, bet ir visiškai naujomis, pavyzdžiui, galimybe pačiam susikonstruoti robotą, parašyti jo programą. Pasak D. Tamošiūno, jeigu jaunimą ši veikla sudomins, ją planuojama tęsti ir ateityje.
Jaunimą robotai sudomino! Per tris dienas su jų konstravimo pagrindais susipažino 18 jaunuolių nuo 16 iki 21 metų amžiaus. Dauguma jų – visiškai nematantys arba matantys labai silpnai. Jaunieji konstruktoriai nesunkiai orientavosi tarp laidų, mikroschemų ir kitų smulkių detalių. Jų sukonstruoti prietaisai, reaguodami į šviesą, skleidė garsą, sukosi prie motoriukų prijungti ratukai pagal kompiuteryje parašytą kodą keisdami sukimosi greitį ir kryptį. Tikraisiais robotais šių prietaisų dar negalėtume pavadinti, bet ir regintieji moksleiviai, atėję į Robotikos mokyklą, pradeda nuo abėcėlės, nuo tų pačių detalių, nuo kurių pradėjo ir aklieji.
Jaunuoliai domisi ne tik programavimu
Į robotų konstravimo pamokas atvyko jaunuoliai, besidomintys informacinėmis technologijomis, programavimu, patys bandantys programuoti. Tačiau regėjimo negalią turintis jaunimas domisi ne tik informacinėmis technologijomis. Šiuo atveju galioja gyvenime ne kartą pasiteisinęs dėsnis: jeigu žmogus gabus, tai gabus daugelyje sričių, jeigu aktyvus, tai aktyvus visur!
Štai Žygimantas Matusevičius – Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro (LASUC) dvyliktokas. Jaunuolis puikiai žaidžia aklųjų stalo tenisą, yra vienas stipriausių regėjimo negalią turinčių plaukikų Lietuvoje. „Dabar beveik visą laisvalaikį suryja mokslas, – sako Žygimantas, – reikia gerai išlaikyti abitūros egzaminus. Ateitį ketinu sieti su matematika, programavimu. Baigęs mokyklą tikrai studijuosiu, tačiau kol kas dar negaliu pasakyti kur. Galbūt tai bus Kauno technologijos universitetas.“
Hermis Kasperavičius taip pat mokosi LASUC. Jis aštuntokas. Jaunuolis dainuoja „Ąžuoliuko“ chore, tačiau „menininko“ gyslelė netrukdo rimtai domėtis informacinėmis technologijomis. Hermis jau yra išvertęs pasaulyje neregių plačiai naudojamos ekrano skaitymo programos NVDA anglišką meniu į lietuvių kalbą. Jaunuolis domisi radiotechnika, norėtų pats savo rankomis susikonstruoti detektorinį radijo imtuvą, tad robotų konstravimo pamokos buvo tarsi jam skirtos. Neišgąsdino vaikino ir tai, kad savo sukonstruotam robotui reikia parašyti programą. „Anksčiau tokių programų nesu rašęs, bet nieko labai sudėtingo, – sakė Hermis, – perpratau labai greitai.“
Hermio bendraamžis Paulius Ašmontas iš Kauno Prano Daunio aklųjų ugdymo centro lanko muzikos mokyklą, plaukioja, žaidžia aklųjų stalo tenisą. „Su robotais ir jų programavimu anksčiau reikalų neturėjau, – sako vaikinas, – patiko. Jeigu būtų galimybė kažką panašaus daryti ir mokykloje, tikriausiai daryčiau.“
Kiti kalbinti moksleiviai irgi atvyko neatsitiktinai. Vieni mokykloje lanko programavimo būrelį, kitiems patinka ardyti, konstruoti, suprasti, kaip veikia įvairūs prietaisai.
Nuo maketų prie robotų
VšĮ Robotikos mokykla su aklaisiais bendradarbiauja jau ne pirmi metai. „Viskas prasidėjo nuo to, kad viena neregė mergina užėjo į svečius ir paprašė parodyti robotą, – pasakoja mokyklos įkūrėjas ir direktorius Paulius Briedis. – Susipažinome, pradėjome galvoti, kaip mūsų konstruojami robotai ir šiuolaikinės technologijos galėtų padėti akliesiems. Taip gimė pirmieji projektai.“
Pirmieji VšĮ Robotikos mokykla projektai buvo susiję ne su robotais ir jų detalėmis. Visų pirma trijų matmenų (3D) spausdintuvu buvo atspausdinta keliolikos Lietuvos pramogų pasaulio atstovų, žurnalistų, menininkų veidai. Neregiai, juos liesdami, galėjo tiesiogiai susipažinti su žmonėmis, kurių veidus dėl vienokių ar kitokių priežasčių norėtų pažinti geriau. Ta pačia technologija buvo atspausdinta keletas garsių pasaulio architektūros paminklų modelių. Praėjusiais metais Robotikos mokykla ir Energetikos muziejus akliesiems pasiūlė 3D technologija atspausdintą ir garsą, šilumą skleidžiantį senosios Vilniaus elektrinės maketą. Šiais metais – robotų eilė.
„Šiuolaikinės technologijos kiekvienam žmogui leidžia sukonstruoti judantį, į aplinką reaguojantį ir tam tikras funkcijas atliekantį prietaisą, – sako Robotikos mokyklos direktorius. – Tai ne tik patrauklu, įdomu, bet ir naudinga. Suteikia papildomų žinių žmonėms, besidomintiems tiek informacinėmis technologijomis, tiek elektrotechnika ar technika apskritai.“
