Reikalauja nedelsiant išsikraustyti
Socialiniame būste gyvenanti vilnietė Danutė Usonienė, kaip ir daugelis jos kaimynų, gavo savivaldybės įmonės „Vilniaus būstas“ pranešimą, kad teks išsikraustyti, nes moters šeimos pajamos viršijo Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytus dydžius.
Išsikraustyti raginama skubiai, ne vėliau kaip iki lapkričio 30 d., be to, priduriama, kad geranoriškai neatlaisvinus socialinio būsto įstatymų nustatyta tvarka šeima bus iškeldinta nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, tokiu atveju teks padengti ir visas įmonės per teisminį procesą patirtas išlaidas. Moteris jau 20 metų juda neįgaliojo vežimėliu. Šis pranešimas jai buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus: kur rasti kitą būstą, kuris būtų pritaikytas judėjimo negalią turinčiam žmogui?
D. Usonienė pasakoja, kad pajamos padidėjo dėl to, kad pastaruoju metu ji dirbo. Kai pasiūlė darbą, moteris neatsisakė: juk neįgaliam žmogui įsidarbinti ne taip jau paprasta.
Tačiau sužinojusi, kad gali būti iškeldinta iš socialinio būsto, D. Usonienė tuoj pat išėjo iš darbo... Išsaugoti būstą jai daug svarbiau. Versis iš neįgaliojo pensijos. Socialiniai būstai Pilaitės mikrorajone Vilniuje išsigelbėjimu tapo dideliam būriui neįgaliųjų, nes pirmo aukšto butai pritaikyti judėjimo negalią turintiesiems. Jie gali patogiai įvažiuoti į namą ir iš jo išvažiuoti, pritaikyta vonia, erdvesnis balkonas.
Moteris sako mokanti didesnį mokestį už butą – jai taikomos ne socialinio būsto nuomos sąlygos. 30 kv. m būsto nuoma atsieina 63 eurus. D. Usonienė buvo įsitikinusi, kad mokant už nuomą brangiau iš socialinio būsto niekas jos nevarys, tad ir toliau dirbo.
Panašios pozicijos laikosi ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija: „Norėtume atkreipti dėmesį, kad Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme numatyta, jog socialinio būsto nuomininkams, kurių pajamos daugiau kaip 20 proc. viršija šame įstatyme nustatytas ribas, savivaldybės tarybos sprendimu socialinio būsto nuomos sutartis gali būti pakeista į savivaldybės būsto nuomos sutartį, t. y. nuomininkas ir toliau gali nuomoti tą patį būstą, tiktai nuomos kaina bus 20 proc. didesnė už socialinio būsto nuomos kainą. Taigi savivaldybės, įvertinusios neįgaliųjų socialinio būsto nuomininkų padėtį ir gyvenamųjų patalpų pritaikymą jų poreikiams, galėtų priimti tokį sprendimą.“
Mero pavaduotojas: buvo persistengta
Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojas Gintautas Paluckas sako puikiai žinantis situaciją: raštus su raginimu išsikraustyti gavo keli šimtai nuomininkų. Jo teigimu, savivaldybės įmonė „Vilniaus būstas“, administruojanti socialinius būstus, laikosi įstatymo, daro taip, kaip parašyta, tačiau buvo persistengta. „Viena vertus, taip, keli šimtai žmonių viršijo įstatyme numatytas pajamų ar turto ribas, bet labai nejautru numatyti 30 dienų išsikraustymo laikotarpį neatsižvelgiant nei į šeimos dydį, nei į negalią ar į kitus dalykus“, – sako G. Paluckas. Vilniaus miesto mero pavaduotojo manymu, kai kurių žmonių grupių, kurios ir taip yra diskriminuojamos nuomos rinkoje (daugiavaikės šeimos, vienišos mamos, neįgalūs asmenys, ypač judėjimo negalią turintieji), iškeldinimas gali būti tik absoliučiai kraštutinė priemonė dėl kokių nors ypatingų aplinkybių.
Antras dalykas, pasak G. Palucko, būtina šiek tiek lankstesnė ir įvairesnė parama. „Pagal įstatymą mes žmogų privalome iškraustyti. Tačiau jei žmogus išeina į rinką nuomotis būsto, jis iš karto patiria finansinį šoką, turint galvoje, kad dauguma tų asmenų uždirba minimumą ar šiek tiek daugiau nei minimumą, – svarsto mero pavaduotojas. – Parama turėtų būti atimama laipsniškai. Jei įstatymas reikalauja iškraustyti iš socialinio būsto, turėtų būti alternatyva (pavyzdžiui, kompensacija už nuomą). Pas mus yra baudžianti sistema: tik truputį viršiji pajamų dydį, iš tavęs atima visą paramą.“ G. Palucko manymu, žmogus neturėtų būti baudžiamas už tai, kad nori dirbti: „Mes kalbame apie neįgaliųjų integraciją į darbo rinką, o už tą integraciją juos nubaudžiame. Lygiai taip pat su pensinio amžiaus asmenimis: žmogus susiranda darbelį už minimumą, ir jį meta į gatvę.“
G. Palucko teigimu, ministerijos išaiškinimas, kad socialinio būsto nuomininkus galima pervesti į savivaldybės būstus, ne visai tikslus, nes įstatyme parašyta, kad tai padaryti galima tik tuo atveju, jeigu nėra socialinio būsto eilės. Ministerija nėra pateikusi šitos nuostatos išaiškinimo. Be to, pasak mero pavaduotojo, neadekvatūs ir Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme numatyti pajamų ir turto dydžiai. Juk minimalus atlyginimas pastaruoju metu kilo kelis kartus, o šie dydžiai nesikeitė.
Šiuo metu norint patekti į eilę socialiniam būstui gauti, vieno asmens grynosios pajamos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Neringoje, Palangoje ir aplink šiuos miestus turi sudaryti ne daugiau kaip 38 VRP per metus (tai yra 323 Eur per mėnesį). Jei šeimoje yra 2 arba 3 asmenys, jų pajamos turi būti ne didesnės kaip 76 VRP per metus (215 Eur asmeniui per mėnesį, kai šeimoje gyvena 3 žmonės, ir 323 Eur, kai kartu gyvena 2 asmenys). Kai šeimoje yra 4 arba daugiau asmenų, vienam žmogui tenkanti suma turi būti ne didesnė nei 187 Eur.
Ieškoma sprendimų
„Mes susirinkę priėmėme politinį sprendimą, kad bet kokius su iškeldinimu susijusius veiksmus atidedame iki vasario mėnesio, o per tą laiką analizuosime kiekvieną atvejį atskirai“, – sako G. Paluckas. Jo teigimu, kai kurios situacijos buvo iš karto išspręstos, kitos savaime išsispręs iki vasario mėnesio, kai socialinių būstų gyventojai po naujų metų deklaruos 2016 metų pajamas. G. Paluckas patikino, kad žmonės tikrai nebus išmesti į gatvę, bus ieškoma įstatymo interpretavimo variantų.
Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto eilėje laukia 1 950 asmenų. Gera naujiena ta, kad iki sausio 1 d. turėtų būti baigta statyti 80 naujų butų, o per kitus 1,5 metų iš ES lėšų bus pastatyta arba nupirkta dar beveik 240. Be to, savivaldybė ministerijai yra pateikusi siūlymą pakeisti teisės aktus ir leisti savivaldybėms užsiimti subnuoma – t. y. socialinius būstus administruojanti įmonė ilgam (10 ar 12 metų) išsinuomotų butus ir juos pernuomotų mažesne kaina. Be to, G. Palucko teigimu, 127 asmenys sutiko pasinaudoti įstatyme numatyta būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacija.
