Skambina ir tyli? Nesvarbu, pagalba jau kelyje

Bendrasis pagalbos centras (BPC) inicijavo pasitarimą dėl „112 tyliojo skambučio“ paslaugų užtikrinimo klausos negalią turintiems ar kalbėti negalintiems asmenims. Dėl operatyvios pagalbos teikimo ir veiksmų koordinavimo centras pakvietė pasitarti greitosios medicinos pagalbos, policijos, ugniagesių ir pačių paslaugos gavėjų atstovus. Pastaruoju metu „112 tyliojo skambučio“ paslaugą BPC pradėjo plėtoti kaip jų pačių 2014 m. įdiegtos GPIS 112 programėlės ir reagavimo į kurčiųjų SMS žinutes alternatyvą.

Bendrasis pagalbos centras paslaugą užtikrins ir klausos negalią turintiems, ir kalbėti negalintiems žmonėms.<br>123rf nuotr.
Bendrasis pagalbos centras paslaugą užtikrins ir klausos negalią turintiems, ir kalbėti negalintiems žmonėms.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Nijolė Krasniauskienė

Nov 21, 2016, 2:27 PM, atnaujinta Apr 10, 2018, 3:06 PM

Dėl svarbiausių dalykų susitarė

Bendrojo pagalbos centro viršininkas Audrius Čiuplys informavo, kad, bendradarbiaujant su Neįgaliųjų reikalų departamentu ir pasitelkiant kurčiųjų sistemą, buvo parengta ir tarp kurčiųjų bendruomenės narių išplatinta anketa, kurią užpildyti apsisprendę asmenys buvo įtraukti į centro duomenų bazę. Čia asmens telefono numeris buvo susietas su jo gyvenamąja vieta ir kita svarbia informacija. Į sąrašą įtrauktų asmenų skambučius BPC sistema „atpažįsta“ ir, net jei jie nepasako nė žodžio, yra galimybė jiems išsiųsti pagalbą. Telefono numeris susietas su konkrečia gyvenamąja vieta, tad bėdai ištikus ne namuose kol kas teks kliautis aplinkinių, įvykio dalyvių pagalba. BPC iniciatyva tik startavo, todėl vadovas paragino visas suinteresuotas šalis prisidėti prie jos tobulinimo.

Svarbiausia, anot A. Čiuplio, rasti atsakymą į klausimą: kuri iš trijų skubiosios pagalbos tarnybų pas neįgalųjį vyksta pirmoji. O gal vyksta visos iš karto? Centro duomenimis, iškvietimai bendruoju pagalbos numeriu 112 pagal dažnumą rikiuojasi taip: policijai, greitajai pagalbai, ugniagesiams. Tačiau, pasak vadovo, nemaža visuomenės dalis skambina tiesiogiai medikams. Tad galimai medikų pagalbos žmonėms prireikia taip pat dažnai kaip ir policijos. Susirinkusieji pripažino, kad BPC, gavęs „112 tylųjį skambutį“, pagalbos tarnybas išsiunčia į nežinią. Neįmanoma numatyti, kokie poreikiai slepiasi „už tylos“. Tad apsispręsta palaikyti Neįgaliųjų reikalų departamento direktorės Astos Kandratavičienės siūlymą – tuo pat metu siųsti medikų ir policijos ekipažus. Ugniagesių pagalbą nutarta kviesti tik tiksliniais atvejais.

Siekiant, kad kuo daugiau klausos negalią turinčių žmonių pradėtų naudotis paslauga, susitarta artimiausiu metu dar kartą išplatinti asmens duomenų anketą.

Medikų patirtis

BPC iniciatyva ne naujiena. Numeriu 033 medicinos pagalbos paslaugą Vilniaus ir Kauno apskrityse bei miestuose kurtieji pradėjo gauti jau anksčiau.

Kauno miesto GMPS dispečerinės administratorė-auditorė Daiva Ieškienė džiaugiasi, kad laiku ir kokybiškai suteiktos paslaugos medikams garantavo Kauno kurčiųjų bendruomenės pasitikėjimą. Kurtieji žinią apie galimybę pasinaudoti paslauga paskleidė tarp savo bičiulių, todėl vis daugiau klausos negalią turinčių žmonių ėmė siųsti savo duomenis.

Medikams stengėsi padėti ir kurčiųjų lyderiai. Buvo aiškinami projekto privalumai, apie iniciatyvą sukurtas ir „Youtube“ kanale paskelbtas filmukas gestų kalba. Pasak medikės, kurtieji gerai įvertino GMPS sprendimą į „tylųjį skambutį“ atsakyti SMS žinute vienu žodžiu: „Važiuojame“. Taip užtikrinta tarpusavio komunikacija ir įgyta daugiau pasitikėjimo.

Nuo 2015 m. gruodžio mėn., kai kauniečiai ėmė įgyvendinti projektą, iš jų sąrašuose esančių 217 negirdinčių ir nekalbančių sakytine kalba asmenų skubiosios medicinos pagalbos paslauga tiesiogiai pasinaudojo 6, dar vienas asmuo kreipėsi pagalbos per BPC sistemą.

Vilniaus GMP operatyvinės pagalbos padalinių vadovas Igoris Lukaševas greitosios medicinos pagalbos tarnybą vadino „poliklinika ant ratų“. Vadovas pabrėžė, kad medikui neretai gali labai praversti duomenų sistemoje kaupiama skambinančiojo telefono numerio „istorija“: buvusių iškvietimų skaičius pas asmenį, sveikatos ypatumai ir net kontaktai patikimų asmenų, kurie kalba.

Nuo 2016 m. balandžio mėn. į Vilniuje įgyvendinamą projektą įsitraukė 120 asmenų. Iš jų per tą laiką pagalbos prireikė 3 žmonėms. Kauno ir Vilniaus medikai tvirtino, kad analogiška paslauga jau teikiama ir Šiauliuose. Pasisemti patirties iš kolegų atvyko Utenos, Marijampolės medikai.

„Namų darbai“ kurtiesiems

Kurčiųjų bendruomenės atstovai – Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centro direktorė Inga Minkevičienė, Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centro direktorės pavaduotojas, gestų kalbos lektorius Arūnas Bražinskas – teigė, kad „tyliojo skambučio“ paslauga juos tenkina. Ją ypač vertina senjorai, nes pagalbą išsikviesti galima vienu veiksmu.

BPC vadovai vylėsi, kad Lietuvos kurčiųjų bendruomenės lyderiai nuo šiol dar aktyviau įsitrauks į „112 tyliojo skambučio“ iniciatyvos sklaidą bendruomenės viduje. Svarbu negalios draugams nuosekliai paaiškinti, kad BPC perduoti jų asmens duomenys yra visiškai saugūs ir būtina operatyviai BPC informuoti apie pasikeitusius asmens duomenis – telefono numerį, gyvenamąją vietą.

Per susitikimą priminta, kad būtina paaiškinti kurtiesiems, kaip svarbu patyrus stresinę situaciją nenutraukti skambučio, kol to nepadarys BPC operatorius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.