Nerimą keliantys ženklai
Pasaulio aklųjų sąjunga (PAS), atstovaujanti 285 milijonams neregių ir silpnaregių, išplatino specialų pareiškimą, skirtą Brailio rašto svarbai . Jame ne tik apžvelgiami teigiami pastarųjų dešimtmečių Brailio rašto vartojimo pokyčiai ir technologiniai pasiekimai, bet ir reiškiamas susirūpinimas dėl jo dabarties ir ateities.
PAS pareiškime rašoma, jog šiuo metu dedama daug pastangų, kaip Brailio raštą suderinti su naujausiomis technologijomis. Pavyzdžiui, įvairaus dydžio Brailio raštui skirti monitoriai gali būti naudojami su kompiuteriais, planšetėmis ir išmaniaisiais telefonais. Taip elektroniniai laiškai, dokumentai ar bet koks tekstas gali būti matomas ir Brailio raštui skirto monitoriaus paviršiuje, iškylantys taškai formuoja tokį patį vaizdą, kokį ekrane mato regintis žmogus. Knygos Brailio raštu vis dažniau spausdinamos greitaeigiais spausdintuvais, naudojant programinę įrangą, kuri spausdintą žodį verčia į Brailio taškus. Kelią į neregių gyvenimą skinasi ir elektroninės ar garsinės knygos, ekrano skaitytuvai.
Pasaulio aklųjų bendruomenei didelį susirūpinimą kelia tai, kad dėl šių naujovių daugelyje šalių vis mažiau investuojama į Brailio rašto mokymą. Su šia problema susiduria tiek išsivysčiusios, tiek besivystančios šalys.
PAS ypač skatina kuo dažniau vartoti Brailio raštą. Nors naujos technologijos yra laukiamos, jos turėtų būti naudojamos Brailio rašto vartojimui palengvinti, o ne išstumti iš neregių gyvenimo. PAS rekomenduoja suteikti galimybę visiems akliems ar stiprią regos negalią turintiems vaikams išmokti skaityti ir rašyti Brailio raštu. Daugybė atliktų tyrimų rodo, kad neregiai, kurie turėjo galimybę gerai išmokti skaityti ir rašyti Brailio raštu, pasiekė daug geresnių rezultatų tiek mokydamiesi, tiek dirbdami.
Privalomi ir neprivalomi užrašai
Lietuvos neregiai susiduria su tokiomis pačiomis problemomis kaip ir daugelio išsivysčiusių šalių aklieji. Brailio raštą vis dažniau pakeičia garsinės knygos, tekstą ekrane balsu skaitančios programos ar kalbantys mobilieji įrenginiai. Jau gaminami ir kalbantys žymekliai, kuriuos galima tvirtinti prie stiklainių ar maisto produktų pakuočių, prisegti prie drabužių. Taigi kokia vieta šioje informacinių ir kitokių nuolat tobulėjančių, technologijų epochoje tenka Brailio raštui? Klausimas sudėtingas, tad ir vieno visus tenkinančio atsakymo į jį nerasime.
Apie menkstantį Brailio rašto vaidmenį Lietuvoje prabilta jau prieš kelis dešimtmečius atsiradus garsinėms knygoms. Galima tik pasidžiaugti, kad per tuos metus jis vis dėlto nesunyko. Nors gal ne taip intensyviai kaip anksčiau, aklieji vis dar tebeskaito Brailio raštu išleistas knygas, naudojasi elektroninėmis Brailio rašto eilutėmis, užrašinėmis, mechaninėmis rašomosiomis mašinėlėmis.
Nuo 2010 m. Europos Sąjungoje įsigaliojo reikalavimas Brailio raštu pateikti informaciją ant vaistų pakuočių. Daugeliui regėjimo negalią turinčių žmonių tai tapo paskata šį raštą vartoti kasdieniame gyvenime ir jo nepamiršti.
Deja, kol kas griežtai reikalaujama Brailio raštu žymėti tik vaistų pakuotes ir nereikalaujama taip žymėti, pavyzdžiui, maisto papildų. Be abejo, išgėręs netinkamų papildų nesulauksi tokių skaudžių pasekmių, kaip sumaišęs vaistus, tačiau nepatogumų daug. Savo forma, pakuočių ir piliulių dydžiu dažnai vieni nuo kitų jie beveik nesiskiria, todėl Brailio užrašai akliesiems praverstų ir čia.
Be Brailio eilutės kaip be dešiniosios rankos
Kad Brailio raštas vartojamas retai, patvirtina ir neregiai. „Kol kas apsieinu be vaistų, – juokauja Rio de Žaneiro parolimpinių žaidinių aukso medalio laimėtojas, Lietuvos golbolo rinktinės narys Mantas Brazauskis. – Man Brailio raštas labai praverstų ant šaldytų ir birių produktų pakuočių, pusfabrikačių.“ M. Brazauskis Mykolo Romerio universitete siekia teisės bakalauro diplomo, jis pripažįsta, kad kasdieniame gyvenime Brailio raštą vartoja retai, darbus rašo kompiuteriu.
Vilnietė Aušra Pakalaitė Brailio raštu žymėtų prekių atrado vienoje specializuotoje sveiko maisto parduotuvėje. „Pasidomėjus paaiškėjo, kad visi to italų gamintojo produktai yra su etiketėmis Brailio raštu“, – pasakojo A. Pakalaitė. Europoje, ypač Ispanijoje, dažniau pasitaiko, kad maisto produktų, rūšinio vyno butelių etiketėse vartojamas ir Brailio raštas. Bet tai retos malonios išimtys, o ne visuotinai priimta praktika.
Vilniaus universitete germanų filologiją ir ispanų kultūrą studijuojanti Ugnė Žilytė tikina, kad Brailio eilutė yra nepakeičiama priemonė mokantis užsienio kalbų. Ji tikina, kad kartais tekstus geriau supranta skaitydama, nei klausydamasi.
Neregys iš Vengrijos Zsigmondas Peteris pasakoja: „Kompiuteris su kalbos sintezatoriumi yra mano kairioji ranka, o tekstas, kuris pasirodo Brailio eilutėje arba yra atspausdintas popieriuje, dešinioji. Man reikalingos abi „rankos“, ir tik naudodamasis abiem galiu atlikti darbus. Naudojuosi kompiuteriu su kalbos sintezatoriumi naršydamas internete ir peržvelgdamas surastą informaciją. Bet jei turiu ką nors atidžiai išnagrinėti arba parengti dokumentą be rašybos ir formatavimo klaidų, visada įsijungiu Brailio eilutę.“
Palaiko Brailio rašto kultūrą
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS) nuolat atkreipia dėmesį, kad Brailio raštas yra ne tik informacijos perteikimo ir gavimo priemonė, o labai svarbi, gal net svarbiausia neregio raštingumo sąlyga, jo kultūrinės tapatybės dalis.
2014 m. pabaigoje prie LASS centro tarybos sudaryta Brailio rašto ekspertų darbo grupė. Į ją įeina didžiausią patirtį Lietuvoje turinčių Brailio literatūros leidėjų, šio rašto mokytojų bei vartotojų atstovai. Grupės tikslas – palaikyti aukštą Brailio rašto leidybos ir vartojimo kultūrą, siekti vienodų standartų, kurių turėtų laikytis visi Brailio literatūros leidėjai Lietuvoje. LR švietimo ir mokslo ministerija yra patvirtinusi lietuvišką, visoms ugdymo įstaigoms ir visiems leidėjams privalomą Brailio rašto abėcėlę, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – du aštuonių taškų lietuviškojo Brailio rašto variantus (literatūrinį ir techninį). Šiuo metu ruošiamasi oficialiai patvirtinti matematikos, fizikos, chemijos ir kai kurių kitų tiksliųjų mokslų naudojamus ženklus.
Brailio raštui palaikyti neužtenka vien gerų norų, nutarimų, ekspertų samprotavimų ir išvadų. Ne mažiau svarbu yra gyva tradicija ir nuolatinis jos palaikymas. Nuo 1970 metų Lietuvoje vyksta Brailio rašto skaitymo konkursai: vienais metais regionuose, kitais – respublikiniu mastu. Nuo 2006 metų, kasmet, Lietuvos aklųjų biblioteka kviečia rašyti nacionalinį diktantą Brailio raštu. 2015 metais Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro mokinė Brigita Narmontaitė diktantą rašiusių moksleivių grupėje užėmė trečiąją vietą ir buvo pagerbta Lietuvos Respublikos prezidentūroje. Šiais metais diktantą Vilniuje rašė 8 neregiai: tarp jų buvo du Pekino parolimpinių žaidynių aukso medalio laimėtojai ir du valstybinio choro „Vilnius“ atlikėjai.
Brailio raštas – šis tas ypatingo
Daugiau kaip dešimt metų VšĮ „Brailio spauda“ kasmet sėkmingai dalyvauja tarptautinės Vilniaus knygų mugės renginiuose. Juose plačiajai visuomenei pristato aklųjų raštą. Akcijos „Paliesk savo vardą“ metu gerai matantys vaikai gali išmokti šiuo raštu užrašyti savo vardą ar palinkėjimą ir jį perskaityti. Tikėtina, kad užaugę jie atsimins, kas yra Brailio raštas ir kodėl taip svarbu juo žymėti medikamentus, maisto produktus ar kitokius gaminius.
„Su Brailio raštu užaugo visa vaikų karta“, – sako akcijos „Paliesk savo vardą“ sumanytojas Vytautas Gendvilas. 2007 m. lietuviškai Brailio raštu užrašyti savo vardą tarptautinėje Turino knygų mugėje jis mokė ir jaunuosius italus.
„Žavi pats Brailio rašto mokymosi procesas. Šis raštas panašus į tam tikrą šifrą. Man patinka, kad moku tai, kas pavyksta ne visiems. Dėl to jaučiuosi ypatinga“, – prisipažino moksleivė iš Airijos Aoife Watson.
