Pacientų ir ekspertų nuomonės skiriasi
Lietuvos mokslo tarybos finansuotą tyrimą „Psichikos sveikatos ir gerovės paradigmų kaita Lietuvoje: empiriškai validaus modelio link“ vykdė įvairių sričių specialistų komanda. Juo siekta atskleisti, kokie šiuo metu yra psichikos sveikatos rodikliai, kokius sprendimus priima šalies politikai, taip pat specialistų ir pacientų nuomonę apie gydymo kokybę bei metodus. Pirmą kartą pabandyta išsiaiškinti, ar tikslingai paskirstomas finansavimas įvairioms psichikos sveikatos sritims.
Vykdydami projektą mokslininkai bendradarbiavo su Vilniaus miesto psichikos sveikatos centru, Respublikine Vilniaus klinikine ligonine, Psichikos sveikatos centrais. „Turėjome galimybę gauti anoniminius duomenis iš institucijų apie žmones, kurie gydėsi psichiatrijos ligoninėse, sužinoti apie tai, kokios paslaugos jiems suteiktos. Apklausta nemaža grupė pacientų, išnagrinėtas ekspertų požiūris į psichikos sveikatos sistemą“, ‒ pasakoja VU Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedros doc. dr. Eglė Šumskienė.
Apklaustų ekspertų ir pacientų gydymo vertinimai išsiskyrė. „Ekspertai dažniau pabrėžia medikamentinio gydymo reikalingumą, o pacientai vertingesniu laiko psichoterapinį. Pasak jų, medikamentai šalina ligos simptomus, tačiau jos atsiradimo priežastis įveikti gali tik psichoterapinis gydymas. Pacientų teigimu, psichoterapinis gydymas padeda geriau pažinti ir valdyti ligą, įsisąmoninti savo patirtį, gerinti santykius su aplinkiniais, ugdyti socialinius įgūdžius, geriau pažinti save, pripažinti realybę, nedramatizuoti simptomų. Be to, taikant psichoterapiją, pacientai patys priversti aktyviai dalyvauti gydymo procese“, ‒ sako psichologė dr. Vaiva Klimaitė.
Apklaustųjų pacientų požiūris į medikamentus buvo teigiamas: jie sumažina nerimą, nemigą, panikos priepuolius, normalizuoja emocinę būklę. Tačiau vaistų vartojimą vis dar lydi ir baimės, pacientams trūksta informacijos apie skiriamus vaistus, jų šalutinį poveikį.
Tyrėjai nustatė: kai šalia medikamentinio taikomas ir psichoterapinis gydymas, pasiekiama ilgesnė ligos remisijos trukmė. Nors iš pradžių gali pasirodyti, kad psichoterapinis gydymas kainuoja brangiau, bet žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą jis atsiperka, nes žmonės rečiau pakliūva į gydymo įstaigas. „Deja, kol kas mūsų šalyje psichoterapijai ir kitoms nemedikamentinėms gydymo priemonėms vis dar teikiama per mažai dėmesio, paslaugų pasiūla yra fragementuota“, ‒ teigia V. Klimaitė.
Psichikos sveikata priklauso nuo įvairių veiksnių
Psichiatras prof. Arūnas Germanavičius su savanorių komanda siekė išsiaiškinti, kaip sunkūs psichikos ir elgesio sutrikimai gydomi psichiatrijos ligoninėje ir ambulatorinėje psichikos sveikatos įstaigoje. Per devynis mėnesius tris kartus apklausti pacientai, nagrinėtos jų ligos istorijos. Tokio pobūdžio tyrimas Lietuvoje vykdytas pirmą kartą. „Įsitikinome, kad psichikos sveikata Lietuvoje prasta. Ir ne tik dėl blogos sistemos, bet ir ekonominių rodiklių, socialinių procesų, koordinavimo trūkumo tarp įvairių institucijų. Lietuva vis dar išsiskiria pagal savižudybių skaičių. Nors džiaugiamasi, kad jų mažėja, tačiau tendencijos vis dar išlieka grėsmingos“, ‒ sako A. Germanavičius.
Tyrimu siekta nustatyti, ar sergantiems psichikos ligomis pavyksta gyventi visavertį gyvenimą, pasiekti sėkmės socialinėje, darbinėje veikloje, moksle. Taip pat išsiaiškinti, kaip sunkiomis ligomis sergančių pacientų būklė priklauso nuo lyties, išsilavinimo, šeiminės padėties, amžiaus, patirtų galvos traumų, dominuojančios rankos ir gaunamų pajamų.
Tiriamųjų diagnozės buvo įvairios – nuo psichikos, elgesio sutrikimų dėl alkoholio iki šizofrenijos, afektinių sutrikimų ir pan. Asmenys, kurie patyrė labai sunkų bei ūmų ligos epizodą ir nesuprato apklausos tikslų, nebuvo įtraukti į tyrimą.
Pasak A. Germanavičiaus, nustatyta ypač ryškių skirtumų tarp sergančiųjų depresija ir šizofrenija. Pastarųjų būklė gerokai sunkesnė, veikla kur kas labiau sutrikdyta. Moterys psichikos sutrikimais serga dažniau. Aukštesnio išsilavinimo žmonės geba geriau prisitaikyti, suvokti savo ligą, todėl jų būklė būna geresnė. Geriau jaučiasi ir turintieji šeimas ar nuolatinį partnerį, gaunantys didesnes pajamas. Dar viena išvada – kairiarankiai psichikos sutrikimais serga sunkiau. Galvos trauma taip pat yra papildomas veiksnys, komplikuojantis sergančiųjų psichikos ligomis būklę.
Ekonominė našta visuomenei
Pirmą kartą psichikos sveikatos problemos tirtos ekonominiu požiūriu. Tyrimą atliko VU Socialinio darbo katedros darbuotoja dr. Donata Petružytė ir ekonomistė dr. Liubovė Murauskienė. Duomenys gauti iš įvairių juos kaupiančių įstaigų neatskleidžiant tiriamųjų tapatybės.
„Mūsų tikslas buvo įvertinti ekonominę psichikos ligų naštą. Nagrinėti 5356 asmenų, kurie gydėsi Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre bei Antakalnio poliklinikos Psichikos sveikatos centre, duomenys“, ‒ pasakoja D. Petružytė. Tyrėjos stebėjo, kaip dažnai pacientai lankosi psichikos sveikatos įstaigose, kaip apsilankymai pasiskirsto pagal diagnozes. „Išsiaiškinome, jog daugiausia kainuoja šizofrenijos bei depresijos gydymas“, ‒ teigia L. Murauskienė.
Taip pat išnagrinėtos įvairios su psichikos ligomis susijusios sąnaudos: tiesioginės, netiesioginės bei neapčiuopiamos. Tiesioginės – tai ambulatorinis gydymas, gydymas ligoninėse, vaistai. „Tyrimas atskleidė: nors tiriamųjų pacientų grupė per dvejus metus sumažėjo, išlaidų vaistams padidėjo“, ‒ kalba L. Murauskienė.
Daugiau nei pusė psichikos sveikatos priežiūrai skiriamų lėšų atitenka stacionariniam gydymui. Brangiausiai kainuoja sergančiųjų šizofrenija aktyvus gydymas: vidutiniškai vienam pacientui 2014-aisiais išleista 2049 eurai, sergantiesiems depresija –1975 eurai.
Tirtos ir netiesioginės sąnaudos: tai prarastas sergančiųjų darbingumas, ankstyvos mirtys. „Tyrimas parodė, kad susirgę psichikos ligomis žmonės „iškrenta“ iš darbo rinkos. Kai kurie bando išsilaikyti, bet ne visada sėkmingai. Tokiu būdu valstybei reikia daugiau lėšų pensijoms bei pašalpoms“, ‒ atkreipia dėmesį L. Murauskienė.
Pasak tyrėjos, neapčiuopiamas išlaidas apibrėžti sunku. „Ir tiriamuoju laikotarpiu užfiksuota nemažai mirčių, kurių priežastys nenustatytos. Galima įtarti, kad jos buvo susijusios su savižudybėmis“, ‒ apgailestauja L. Murauskienė.
Apklausiant ekspertus nustatyta, jog dėl vienokių ar kitokių paslaugų reikalingumo vis dar sprendžia įstaigos vadovai. Jei jie mano, kad paslaugos teikti neapsimoka, ji neteikiama, nors įstaiga tokią paslaugą teikti privalo. „Lėšos gydymo įstaigose dažnai panaudojamos neracionaliai, prioritetai paskirstomi neteisingai. Pagrindinis tikslas – paguldyti žmogų į ligoninę, kitoms paslaugoms lėšų nepakanka. Vis dar daugiausia dėmesio skiriama sudėtingoms psichozėms gydyti, psichiatrai apsiriboja receptų išrašymu – jie tampa vienintele dėmesio pacientui išraiška“, ‒ kalba E. Šumskienė.
Atspindžiai žiniasklaidoje
Tyrėjai turėjo ir dar vieną tikslą – nustatyti, koks sergančiųjų psichikos ligomis paveikslas pateikiamas žiniasklaidoje. Sociologė, socialinė darbuotoja dr. Jurga Mataitytė-Diržienė vertino tiek akademiniuose leidiniuose, tiek kitose žiniasklaidos šaltiniuose buvusius straipsnius apie sergančiuosius psichikos ligomis. Pasak jos, nors šių žmonių vaizdavimas akademiniuose leidiniuose ir žiniasklaidos publikacijose skiriasi, tačiau vis dar trūksta psichosocialinio požiūrio į turinčiuosius psichikos negalią. Jie stigmatizuojami, neretai jų pavardės „nuskamba“ kriminaliniame kontekste.
„Pastebėjome, kad sutrikusios psichikos asmenys tebėra objektai, apie juos rašoma kaip apie reikalingus globoti asmenis. Apie sergančiųjų poreikius kalba ne jie patys, o socialiniai darbuotojai, kiti specialistai. Vis dar nesuvokiama, kad sergantysis psichikos liga nėra paslaugų gavėjas, o lygiavertis asmuo“, ‒ pabrėžia J. Mataitytė-Diržienė.
Galės pritaikyti praktikoje
Nors tyrimo rezultatai dar iki galo neapibendrinti, pasak A. Germanavičiaus, jau dabar aišku, ką bus galima pritaikyti praktiškai. „Buvo labai svarbu išsiaiškinti, kad stacionare gydomi ne tik sunkiais psichikos sutrikimais sergantys pacientai. Daliai jų būtų galima teikti ambulatorines paslaugas. Tokiu būdu valstybei pavyktų sutaupyti nemažai lėšų“, ‒ tikina psichiatras.
Pasak jo, daug pacientų gydosi tose pačiose įstaigose po keletą ar net keliolika kartų per metus. Jei būtų skiriama daugiau lėšų bendruomeninėms paslaugoms teikti, žmonės į ligonines pakliūtų rečiau. Tai taip pat padėtų taupyti. Dar viena sritis, kur tyrimas gali būti ypač naudingas – savižudybių prevencija. Jei savižudybių rizikos būtų identifikuojamos geriau, atsirastų pagalbos bandžiusiesiems žudytis tęstinumas, savižudybių gerokai sumažėtų.
„Tyrimas vertingas ir dėl to, jog daugelis atsakymų pateikiama pasitelkus ekonominius apskaičiavimus. Skaičių kalba – ypač reikšminga ir svarbi vertinant psichikos sveikatos sistemą, galimybes diegti naujas paslaugas“, ‒ sako E. Šumskienė.
