Alzheimerio liga – nepagydoma. Jai progresuojant nyksta žmogaus galimybė išlikti savarankiškam, pamažu žmogus tampa neįgalus. Neretai sergantieji atsiduria įstaigose, kuriose gali gauti visokeriopą pagalbą ir nuolatinę priežiūrą. JAV esantys Park Ridžo „Saulėtekio senjorų namai“ neprimena įprastų slaugos namų. Keturių aukštų senelių namai veikiau primena viešbutį su išskirtine architektūra, dizainu ir sodais, pritaikytais pasivaikščioti ir atsipalaiduoti.
Aplinka primena namus
Park Ridžo „Saulėtekio senjorų namų“ pirmieji trys aukštai pritaikyti senoliams, kurie yra sąmoningi (jiems nepasireiškia demencijos simptomai). Ketvirtas aukštas specialiai pritaikytas asmenims, kurie turi atminties sutrikimų, pavyzdžiui, jiems pasireiškia įvairios demencijos formos, serga tokiomis ligomis kaip Alzheimeris. Gyvenimas „Saulėtekio senjorų namuose“ ne visiems prieinamas, nes kainuoja apie 4 500 dolerių mėnesiui. Todėl dažniausiai tekdavo padėti praeityje garsiems asmenims, pavyzdžiui, vienos stambiausių pasaulyje gaiviųjų gėrimų gamyklos vadovui. Jo kambaryje galėjai matyti nuotraukas, kuriose jis sveikinasi su JAV prezidentais, spaudžia dešinę popiežiui Jonui Pauliui II. „Saulėtekio senjorų namuose“ gyvena ir praeityje garsūs aktoriai, sportininkai.
Park Ridžo „Saulėtekio senjorų namai“ tikrai ne pigiausi slaugos namai, bet būtent dėl to šių senelių namų gyventojui garantuojamas specialiai pritaikytas kambarys, atitinkantis jo poreikius (įvairūs turėklai įsikibti, galimybė atsistoti vonioje ir pan.). Kambarys artimas gyventojo sielai, primena jo namų aplinką, su jam svarbiais daiktais ir galimybe turėti savo augintinį. Tiesa, kai kurie namų gyventojai negali turėti tam tikrų daiktų, nes tai arba išprovokuotų agresiją, arba tam tikrus kliedesius.
Per dieną gyventojas gauna tris skanius ir subalansuotus patiekalus iš daugybės pasirinkimų, pavyzdžiui, per vakarienę žmogus gali pasirinkti iš šešių skirtingų patiekalų. Visą dieną galima gauti užkandžių. Gyventojų patogumui įstaigoje įrengtas grožio salonas, kirpykla.
Užsiėmimai pagal norus
Vienas svarbiausių veiksnių patiems senjorams renkantis gyventi senelių namuose yra socializacija. Park Ridžo „Saulėtekio senjorų namuose“ gyventojams kasdien organizuojami įvairūs užsiėmimai, skatinantys proto, kūno ir sielos treniruotes, įrengti bendravimo kambariai. Visur rasite televizorius, per kuriuos dažniausiai rodomi gyvenantiesiems artimi jaunystės filmai, yra galimybė klausytis patinkančios muzikos.
Gyventojams ypač patinka socialiniai vakarai, kai visi susirenka į jiems specialiai parinktą užsiėmimą (teatras, klasikinė muzika), arba tiesiog visi bendrauja prie arbatos puodelio, o fortepijonu groja vienas iš gyventojų.
Senjorų namuose yra atskiri vyrų ir moterų klubai, organizuojamos savaitinės išvykos, kas mėnesį – šeimos naktys, kas savaitę rengiami komedijų vakarai, kasdien norintieji susirenka pažaisti įvairių žaidimų (vienas populiariausių JAV – bingo). Vyksta karaokės, kino vakarai ir daug kitų tiek individualių, tiek bendrų užsiėmimų, kurie nuolat pritaikomi prie gyventojų norų.
Didelis dėmesys sveikatai
Park Ridžo „Saulėtekio senjorų namuose“ bene svarbiausias rūpestis – sveikata. Darbuotojai gali būti iškviesti visą parą. Kiekvieno asmens švarke įdėta skubios pagalbos skambučio sistema. Dienos metu dirba specialistai (odontologai, šeimos gydytojai, kineziterapeutai, ergoterapeutai, logopedai ir kiti). Visiems gyventojams šiuose senelių namuose teikiama nuolatinė slauga, atokvėpio užsiėmimai.
Dauguma išvardytų paslaugų negali būti suteikta gyvenantiesiems ketvirtame aukšte. Ketvirtame aukšte, kuris rakinamas, kad sergantieji negalėtų klaidžiodami išeiti ir susižeisti, sergantiesiems Alzheimerio liga ir kitomis demencijos formomis taikomos specializuotos programos išskirtinėje aplinkoje. Gyventojai skatinami dalyvauti dienos užsiėmimuose, kurie gali padėti tiek emocinei, tiek fizinei gerovei.
Svarbu pažinti senolius
Prieš pradedant dirbti Park Ridžo „Saulėtekio senjorų namuose“ reikia išklausyti savaitės kursus apie pačią Alzheimerio ligą, įvairias demencijos formas, pagalbą sergantiesiems. „Saulėtekio senjorų namuose“ siekiama, kad personalas kuo geriau pažintų senolius kaip asmenybes, nes tik taip personalas gali gerai pasirūpinti senoliu ir suteikti jam saugumo jausmą.
Sergantieji Azlheimerio liga kasdien elgiasi taip pat, it nustatytas žadintuvas. Darbuotojas puikiai žino, kada sergantįjį reikės nuvesti į tualetą, kada sergantysis eis miegoti, ko negalima klausti, sakyti senelių namų gyventojui, nes žino tikslią reakciją, kuri bus visada vienoda.
„Saulėtekio senjorų namuose“ yra gyvenimo būdo vadybininkas. Darbuotojas dirba su ankstyvesnės stadijos Alzheimerio liga segančiais gyventojais, stengiasi atkurti praeities užsiėmimus, kurie padarytų prasmingesnį gyvenimą šiandien. Darbuotojas bendrauja su šeimos nariais apie sergančiojo buvusius įpročius, mėgstamus užsiėmimus, išsiaiškina, ko sergantysis nemėgsta. Senjorų namų gyventojui sudaromas individualių paslaugų planas (kuris nuolat atnaujinamas). Darbuotojai naudojasi planu, kad galėtų patenkinti sergančiojo poreikius. Plane galima rasti, pavyzdžiui, nurodytą tinkamą pusryčių laiką, mėgstamas televizijos programas. Jeigu reikalinga tam tikra priežiūra sergančiajam Alzheimerio liga, individualių paslaugų plane bus aprašyta, kokios pagalbos reikia, pavyzdžiui, pagalbos apsirengiant, prausiantis, vartojant medikamentus.
Liga viena – sergantieji skirtingi
Per įvadinius mokymus Park Ridžo „Saulėtekio senjorų namų“ darbuotojams pabrėžiama, kad sergantieji Alzheimerio liga yra išskirtinės, įdomios, unikalios asmenybės. Ir tai – tiesa.
Įsiminė Džeimsas, kuriuo rūpinausi. Vyras kasdien elgdavosi taip pat. Ryte jis būdavo geros nuotaikos, bet gyveno veikiamas haliucinacijų. Įsivaizdavo, kad keliasi nuo smėlio savo privačioje saloje ir kalbėdavo apie tai man. Vėlesniu paros metu jam pasireikšdavo dideli nuotaikos svyravimai. Džeimsui padėdavo nuvežimas į terasą ir žvelgimas į sodą. Jis ypač suagresyvėdavo, kai kartais vakare pasirodydavo jo žmona. Džeimsą būdavo malonu migdyti, nes kad jis užmigtų, reikėdavo paskaityti bent pusės puslapio pasaką, apkloti jį, paglostyti ir palikti blausią šviesą.
Atmintyje išlikusi ir šilta azijietė moteris, su kuria nebuvo galima užmegzti akių kontakto. Kitaip ji pradėtų ilgai šnekėti nesuprantamus, neturinčius jokios logikos dalykus, netartų galūnių, o negavusi dėmesio labai nuliūstų. Dirbdami, deja, neturėjome tiek laiko, kad galėtume visus išklausyti.
Teko rūpintis ir ne vienu vėlyvosios stadijos Alzheimerio liga sergančiu gyventoju, todėl buvo ir skaudžių patirčių, kai senoliai numirdavo.
Labai įstrigo akimirka paskutinėmis darbo dienomis prieš pat grįžtant į Lietuvą. Du senoliai, vyras ir žmona, apsigyveno „Saulėtekio senjorų namuose“. Abu buvo sąmoningi, kartu priėmė sprendimą, kad taip nori leisti savo gyvenimo dienas. Bet per kelerius metus vyrui išsivystė Alzheimerio liga ir jį perkėlė į ketvirtą aukštą. Į jį galima patekti tik su kortelėmis. Taigi vyras kiekvieną dieną stoviniuodavo sutrikęs prie lifto, norėdamas grįžti pas savo žmoną.
Alzheimeris – rykštė artimiesiems
„Saulėtekio senjorų namuose“ labai retai kasdien artimieji lankydavo sergantįjį. Buvo atvejų, kai išvis nelankydavo vien todėl, kad per skaudu: sergantysis jau nebeatpažindavo šeimos narių.
Alzheimeris yra viena iš tų retų ligų, kuri gali būti skausmingesnė artimiesiems, nei pačiam ligoniui. Sergantieji vėlyvomis Alzheimerio ligos stadijomis nesigaudydavo erdvėje, tiesiog žiūrėdavo pro langą, ir negalėdavai suprasti, ar jie išvis suvokia, kas jie yra, ar supranta, kad gyvena. Juose nematydavai jokio skausmo, tik abejingumą.
Darbuotojai, dirbantys „Saulėtekio senjorų namuose“, yra apmokomi ir ką sakyti artimiesiems, kurių giminaitis, sergantis Alzheimerio liga, bus apgyvendintas senjorų namuose. Patariama, kokiu paros metu geriau lankyti artimąjį, kaip susitikimą padaryti malonų tiek sergančiajam, tiek jo šeimos nariams.
JAV pasižymi didele pagarba senam žmogui, stengiamasi, kad jis paskutinius savo gyvenimo metus nugyventų oriai ir su šypsena, todėl senelių namuose teikiamos paslaugos yra itin aukšto lygio.
