Dėmesys – ambulatoriniam gydymui
Apie psichiatriją Estijoje ir Lietuvoje, abiejų šalių psichikos sveikatos slaugytojų darbus bei problemas kalbėta Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje vykusiame Lietuvos ir Estijos psichikos sveikatos slaugytojų susitikime. Vilniaus psichiatrijos ligoninės veiklą pristatė direktoriaus pavaduotoja medicinai Jūratė Lengvinienė, apie psichikos sveikatos slaugytojų darbą kalbėjo direktoriaus pavaduotoja slaugai Marija Skvarčevskaja.
Vilniaus psichiatrijos ligoninėje šiuo metu dirba 180 psichikos sveikatos slaugytojų, 21 iš jų turi bakalauro laipsnį, penki – magistro. Vienam slaugytojui tenka prižiūrėti nuo 8 iki 11 pacientų.
Kaimyninėje šalyje psichikos pagalbos teikimą, be kitų aktų, reguliuoja Psichiatrijos pagalbos įstatymas („Psühhiaatrilise abi seadus“). Estijos „Ida-Viru Keskhaigla“ ligoninės slaugytojų vadovė Alevtina Uustalu pasakojo apie psichikos sveikatos priežiūrą šalyje, pristatė pasiekimus ir problemas.
Estijos ligoninėse, kaip ir Lietuvoje, mažėja stacionarių vietų, atsiranda daugiau dienos stacionarų, centrų. Psichikos klinikos veikia prie didžiausių Estijos gydymo įstaigų. Jose teikiama tiek stacionarinė, tiek ambulatorinė priežiūra. Dirbama vadinamuoju komandiniu principu.
Informacija apie pacientus, kaip ir Lietuvoje, teikiama tik ypatingais, įstatyme apibrėžtais atvejais. Be paciento sutikimo informacijos apie jo sveikatą neturi teisės gauti nei artimieji, nei kolegos, nei darbdaviai, nei advokatai, nei konsultantai, nei draugai.
„Priverstinai pacientai gydomi tik vienoje šalies ligoninių, toks gydymas taikomas tik išimtiniais atvejais. Ligoninėje pacientai būna tiek, kiek vykdomas gydymas, griežtų terminų nėra, tačiau stengiamės žmones kaip galima greičiau grąžinti į bendruomenę, įdarbinti“, – sakė A. Uustalu.
Estijoje veikia savarankiško gyvenimo namai, apsaugoto būsto programos, kur turintieji psichikos negalią gauna įvairiapusę specialistų pagalbą. Psichikos sutrikimai gydomi ne tik medikamentais – taikomi įvairūs psichoterapijos metodai, siūlomos užimtumo veiklos. Todėl vis didesnis tampa slaugytojų, psichologų, meno ir kitų rūšių terapeutų vaidmuo.
Estijos specialistai itin glaudžiai bendradarbiauja su Suomijos, Švedijos, Norvegijos psichikos sveikatos įstaigomis. Būtent todėl psichikos sveikatos priežiūros sistema Estijoje primena skandinaviškąją.
Psichikos sveikatos slaugytojų vaidmuo
Pasak A. Uustalu, vis daugiau sergančiųjų psichikos ligomis priežiūros funkcijų perimančių psichikos sveikatos slaugytojų kvalifikacija privalo būti itin aukšta. Baigusios medicinos kolegiją, slaugytojos dar mokosi metus, kad galėtų dirbti psichikos sveikatos srityje.
Aukštos kvalifikacijos specialistams mokami ir derami atlyginimai. Minimalus valandinis atlygis – 5,5 euro už valandą, slaugytojo su aukštuoju išsilavinimu – 5,75 euro už valandą. Už darbą naktimis ar švenčių laikotarpiu mokamas 25 proc. priedas. Aukštąjį išsilavinimą turintys psichikos sveikatos slaugytojai Estijoje gauna daugiau nei tūkstančio eurų atlyginimą.
Lietuvoje psichikos sveikatos slaugytojų atlyginimai kiekvienoje įstaigoje skaičiuojami vis kitaip, taikomi skirtingi koeficientai. Atlygis priklauso nuo įstaigos, regiono, kuriame yra ligoninė, taip pat nuo žmogaus išsilavinimo, darbo stažo ir panašiai.
Dienos reabilitacijos centrų veikla
Didžiausios psichiatrijos klinikos veikia Taline ir Tartu. Prie visų ligoninių veikia dienos skyriai, kur mėnesį nemokamai gali lankytis stacionarinį gydymą baigę pacientai. Apie vieną iš tokių – Piarnu ligoninės dienos reabilitacijos centrą – pasakojo slaugytoja Veronika Michailova. Šiame centre kaskart lankosi apie penkias dešimtis žmonių. Čia jiems grąžinami prarasti įgūdžiai, mokoma kurti socialinius santykius, lavinti kasdienius įgūdžius.
Pasak V. Michailovos, psichikos sveikatos slaugytojų funkcija panašiose įstaigose – prižiūrėti pacientus, stebėti, ar liga neūmėja, dalytis informacija su gydančiuoju gydytoju, kad išvengtų gydymo stacionare. Kiti čia dirbantys specialistai pacientams padeda rasti darbą, gelbsti dirbantiems. Socialinio darbuotojo funkcija – padėti sergančiajam psichikos liga ilgiau išlikti savarankiškam, išvengti ligos atkryčio.
Ambulatorinį gydymą trisdešimt dienų finansuoja ligonių kasos, gydytojo sprendimu jis gali būti pratęstas. „Mūsų centre pacientams siūlomos įvairios veiklos. Tai – rankdarbiai, kulinarija, medžio darbai, saviveikla, pasivaikščiojimai, šokiai. Pacientai gali dainuoti ansamblyje, žaisti krepšinį, sportuoti, jie mokomi dirbti kompiuteriu. Be to, atėję į centrą, jie gali išsimaudyti duše, gauna šiltą maistą, humanitarinę pagalbą“, – pasakoja V. Michailova. Drauge švenčiamos įvairios šventės, rengiami teminiai vakarėliai, vasaros stovyklos. Kartą per mėnesį leidžiamas laikraštis, kur dalijamasi kelionės įspūdžiais, publikuojami eilėraščiai, pacientų sukurti anekdotai. Ansamblis pasirodo įvairiuose mieste vykstančiuose renginiuose.
Centrą lankantys žmonės daug keliauja. Jau aplankyta Švedija, Latvija, Lenkija, Slovakija, Italija, Prancūzija, Austrija, Kroatija. „Kelionėms pinigus pradedame kaupti maždaug prieš pusmetį. Paskiriamas atsakingas žmogus, kuris renka pinigus, planuoja. Kelionės – puikus reabilitacijos būdas sergantiems psichikos ligomis“, – sako V. Michailova.
Jos teigimu, vidutinė psichikos negalią turinčio žmogaus pensija Estijoje – 250 eurų, o visi reikalingi vaistai kompensuojami. Pacientas moka 10 proc. vaistų kainos. Lietuvoje pensijos dydis priklauso nuo žmogaus darbo stažo ir netekto darbingumo lygio.
Pagalba vaikams
Bene labiausiai Estijoje trūksta vaikų psichiatrų. Iš viso Estijoje dirba vos apie tris dešimtis šią kvalifikaciją įgijusių gydytojų. Tam, kad vaikams ir paaugliams būtų suteikta reikiama pagalba regionuose, kur nėra psichiatrų, įkurti vaikų ir paauglių psichikos sveikatos centrai. Apie vieną tokių centrų, veikiantį prie „Ida Virumaa“ ligoninės, pasakojo psichikos sveikatos slaugytoja Jelena Kangas. „Labai svarbu, kad vaikų ir paauglių psichikos sveikatos problemos būtų identifikuotos kaip įmanoma anksčiau, laiku pradedama teikti pagalba. Labai svarbi ir profilaktika. Tuo vadovaudamiesi ir dirba centrai.“
Centre dirba penki specialistai: klinikinis psichologas, du socialiniai darbuotojai ir du psichikos sveikatos slaugytojai. Prireikus vaikams ar paaugliams išrašomas siuntimas pas psichiatrus, tokiu atveju jie pagalbą gauna greičiau – antraip eilėje tektų laukti net pusę metų. „Kuomet kreipiamasi į mus, pas specialistą pakliūvama per tris dienas – turime sudarę sutartis su Talino ir Tartu psichiatrais“, – kalba J. Kangas.
Į centrą gali kreiptis bet kuris vaiko ar paauglio giminaitis. Mokiniai gali ateiti ir be tėvų – jiems suteikiamos trys nemokamos konsultacijos. Tačiau jei atliekami tyrimai, reikalingas tėvų sutikimas. „Jauniausias centre apsilankęs vaikas – dvejų su puse. Atvežami ir vaikai iš globos namų. Dažniausios priežastys, dėl kurių kreipiamasi, – mokymosi, elgesio problemos, kompiuterinė priklausomybė, valgymo sutrikimai“, – teigia J. Kangas.
Pasikeista informacija
Pasak M. Skvarčevskajos, susitikimas su kolegomis iš Estijos buvo ne tik naudingas, bet ir įdomus. „Buvo smalsu sužinoti psichikos sveikatos slaugytojų darbo panašumus ir skirtumus. Sudomino tai, kad Estijoje jau veikia dienos psichiatrijos centrai, kuriuose slaugytojams suteikta daugiau kompetencijų ir atsakomybės. Į gydytojus psichiatrus ten kreipiamasi tik prireikus konsultacijų.“
Estijoje kol kas nereglamentuotas slaugytojų darbo krūvis, tai jau padaryta Lietuvoje. Lietuvoje vienam slaugytojui tenka prižiūrėti nuo aštuonių iki vienuolikos pacientų, Estijoje – nuo šešių iki kone trijų dešimčių.
Estijos ir Lietuvos medikai pasidalijo ne tik patirtimi, bet ir slaugos dokumentų pavyzdžiais. „Tai, kad nėra vieningų slaugos dokumentacijos reikalavimų, apsunkina tiek mūsų, tiek estų kolegų darbą. Tačiau ir Estijoje, ir Lietuvoje siekiama konkretinti, trumpinti slaugos dokumentų pildymą, daugiau dėmesio skirti pacientų priežiūrai“, – sakė M. Skvarčevskaja.
Jos teigimu, su Estijos kolegomis sutarta bendradarbiauti ir toliau: rengti bendras konferencijas, dalytis gerąja patirtimi.
