Centro įmonėse darbą rado 200 neįgaliųjų
„Kleinwachau“ centras siūlo 15 profesinio mokymo vietų. Čia žmonės gali įgyti metalo apdirbėjo, montuotojo, patalpų valytojo, namų ekonomo, keramiko, virtuvės darbuotojo, staliaus, biuro administratoriaus, sodininko ir kraštovaizdžio formuotojo specialybes. Įgiję konkrečią profesiją, žmonės su negalia gali lengviau įsilieti į įprastą darbo rinką arba įsidarbinti socialinėse įmonėse, integracinėse firmose.
Centrui priklausančioje socialinėje įmonėje dirba neįgalūs, epilepsija sergantys žmonės, negalintys integruotis į įprastą darbo rinką. Jiems sukurta 200 įvairių darbo vietų.
Kiekvienam neįgaliajam, dirbančiam socialinėje įmonėje, mokamas atlyginimas. Pajėgesni neįgalieji solidarizuojasi su sunkią negalią turinčiais žmonėmis, dalydamiesi uždirbtais pinigais. Darbo vietos neįgaliesiems įrengiamos, atsižvelgiant į individualius poreikius. Pavyzdžiui, neįgali mergina pakuoja lauro lapelius į maišelius ir sveria juos svarstyklėmis, kurios sujungtos su nedideliu „šviesoforu“. Kai padėjus ant svarstyklių maišelį įsijungia raudona šviesa, darbuotoja žino, kad maišelio svoris nėra tinkamas. Įsijungus žaliai šviesai, tampa aišku, kad lauro lapelių kiekis atitinka nustatytąjį.
Kaip išsilaiko socialinės įmonės? Jeigu įprastoje darbo rinkoje veikiančioje įmonėje arba firmoje dirba daugiau nei 20 darbuotojų, pagal Vokietijoje esančią tvarką joje turėtų būti įdarbinti 5 procentai vidutinę arba sunkią negalią turinčių asmenų. Priešingu atveju įstaiga arba firma moka metinį mokestį už kiekvieną neįdarbintą neįgalų žmogų, o sumokėti pinigai keliauja į neįgaliųjų socialines įmones.
Integracinė firma veikia kiek kitaip, nei socialinė įmonė. Integracinėje firmoje neįgalieji dirba kartu su negalios neturinčiais žmonėmis, visi jie kartu dalyvauja įprastoje darbo rinkoje. Centro „Kleinwachau“ nuostatose nurodyta, kad nė vienas negalią turintis asmuo negali būti atskirtas nuo darbinės veiklos.
Integracinė firma „Paso doble“ siūlo patrauklias darbo vietas įprastoje darbo rinkoje. Joje žmonės su psichikos sutrikimais, fizinėmis negaliomis arba turintys mokymosi sunkumų dirba mišriose komandose kartu su negalios neturinčiaisiais. Klientams „Paso doble“ siūlo aukštos kokybės namų meistro, patalpų valytojo, remonto darbų specialisto ir transportavimo, pagalbos namų ūkyje ir skalbimo paslaugas.
Visi, dirbantys socialinėse arba integruotose įmonėse, turi kasmetines mokamas atostogas. Per jas neįgalieji gali saugiai ir patogiai keliauti. Specializuota kelionių agentūra yra parengusi kelionių katalogą neįgaliesiems. Į pasirinktą kelionę neįgalius gyventojus lydi „gyvenimo pagalbos“ tarnybos darbuotojai.
Negalią turintieji gyvena prižiūrimuose gyvenimo namuose
Epilepsijos centras „Kleinwachau“ suteikia galimybę neįgaliesiems pasirinkti gyvenamąją vietą. Galima gyventi globos namuose arba išoriniuose gyvenimo namuose.
„Kleinwachau“ tikslas – ilgus metus globos namuose gyvenusius asmenis apgyvendinti atokiau nuo epilepsijos centro nuomojamuose namuose arba butuose. Pagrindinė sąlyga, norint apsigyventi išoriniuose gyvenimo namuose, – neįgalių asmenų noras mokytis gyventi savarankiškai. Nepaisant to, savarankiškai apgyvendinus neįgalų žmogų, jis nėra paliekamas likimo valiai – jam teikiamos visos reikiamos paslaugos.
Išorinių namų gyventojams gali būti skiriamas asistentas: prireikus žmogus gali būti palydėtas apsipirkti, gali kartu praleisti savaitgalį ir panašiai. Norintieji išmokti savarankiško gyvenimo turi išmokti valdyti savo biudžetą, kad uždirbtų pinigų užtektų viso mėnesio pusryčiams ir vakarienėms (pietus šių namų gyventojai valgo socialinėje įmonėje). Pasitaiko, kad mėnesiui skirti pinigai išleidžiami nesulaukus jo pabaigos. Tokiu atveju pasiūloma vadinamoji „greitosios pagalbos“ duona.
Radeberge nuomojamo namo darbuotojų biure įrengta sistema, fiksuojanti signalus iš gyventojų kambarių, kai šie išeina iš namų arba į juos grįžta. Sunkius epilepsijos priepuolius patiriančių asmenų lovose įrengta sistema, kuri reaguoja į judesius ir perduoda signalą. Žmonės, jaučiantys netrukus prasidėsiantį priepuolį, dar prieš jam prasidedant paspaudžia kambaryje esantį mygtuką ir taip apie situaciją praneša darbuotojams. Kiekvienam namo gyventojui priskiriamas kontaktinis asmuo, į kurį jis gali kreiptis bet kokiu klausimu.
Viename tokių butų gyvena sutuoktinių pora. Vyras ir žmona užaugo epilepsijos centro „Kleinwachau“ globos namuose, draugavo daugelį metų, o dabar drauge džiaugiasi savarankišku gyvenimu. Dėl seksualinių santykių iškilusias problemas, kurių išspręsti negali darbuotojai, išspręsti padeda „seksualinių santykių“ tarnyba. Būna atvejų, kai savarankiškai pagyvenę žmonės nusprendžia, kad nori grįžti gyventi į globos namus. Visi norai, stresinės situacijos, poreikiai aptariami kartu su darbuotojais. Šie pokalbiai yra svarbi neįgalių žmonių gyvenimo dalis.
Socialinis darbas išoriniame epilepsijos konsultavimo centre
Epilepsijos centro „Kleinwachau“ išlaikomame Konsultavimo centre, kuris įsikūręs Dresdene, dirba dvi socialinės darbuotojos. Jos sergantiesiems epilepsija teikia individualias konsultacijas darbo, negalios, ligos ir kitais klausimais, konsultuoja epilepsija sergančių vaikų tėvus, paauglius. Du kartus per metus darbuotojos organizuoja psichoedukacinius mokymus suaugusiesiems ir epilepsija sergantiems paaugliams bei jų šeimos nariams. Tyrimais įrodyta, kad asmenys, baigę mokymus, geriau pažįsta savo ligą ir ją valdo, įgyja daugiau medicininių žinių apie epilepsiją, jos diagnozavimą, gydymą, ima geriau suprasti savo jausmus ir mokosi juos išreikšti, sužino kur rasti informaciją, kaip kalbėtis su gydytojais ir kitais žmonėmis, formuluoja socialinio gyvenimo tikslus, taigi šiuos mokymus apmoka valstybinės ligonių kasos. Socialinės darbuotojos konsultuoja ir darbdavius bei epilepsija sergančius žmones jų darbo vietoje, vyksta į mokyklas, darželius, konsultuoja ir moko specialistus – pedagogus, socialinius darbuotojus.
Lietuvos „Caritas“ bendradarbiauja su „Kleinwachau“
Lietuvos „Caritas“ vykdo projektą „Epilepsijos psichosocialinio konsultavimo centras“, kurio pagrindinis tikslas – konsultuoti epilepsija sergančius suaugusius žmones, epilepsija sergančių vaikų šeimas, taip pat įvairiose organizacijose dirbančius žmones, bendraujančius su epilepsija sergančiais asmenimis. Projekto partneris – Vokietijos epilepsijos centras „Kleinwachau“ – padeda įgyvendinti numatytus tikslus, plėsti paslaugas neįgaliesiems, sergantiems epilepsija, bei į medicininę sergančiųjų epilepsija priežiūrą įtraukti ir socialinį darbą. Šio projekto įgyvendinimo laikotarpiu aktyviai bendradarbiaujama su įvairiomis Lietuvos organizacijomis: neurologijos klinikomis, neįgaliųjų mokyklomis, socialinės globos namais, Žirmūnų profesinės reabilitacijos centru ir Neįgaliųjų reikalų departamentu. Profesinės reabilitacijos centre buvo suorganizuoti ir vesti pirmieji psichoedukaciniai mokymai „Moses“ epilepsija sergantiems asmenims.
Neįgaliųjų reikalų departamente apsilankę specialistai iš epilepsijos centro „Kleinwachau“ dalijosi gerąja patirtimi psichosocialinių paslaugų teikimo neįgaliesiems, sergantiems epilepsija, srityje ir pakvietė atvykti į jų centrą. Epilepsijos centre „Kleinwachau“ ir Saksonijos ministerijoje lankėsi Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė Asta Kandratavičienė, „Carito“ Epilepsijos psichosocialinio konsultavimo centro vadovė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytoja Polina Šedienė, Vilniaus kolegijos dėstytoja ir Žirmūnų profesinės reabilitacijos centro ergoterapeutė Jurgita Tuitaitė. Kartu su kitais specialistais Vokietijoje viešėjusios Lietuvos atstovės 2014–2015 m. parengė specializuotos socialinės reabilitacijos paslaugų teikimo modelio projektą Lietuvos neįgaliesiems, sergantiems epilepsija.
