Sistema – specifinė
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimu, psichikos sveikatos stiprinimas – tai procesas, suteikiantis daugiau galimybių rūpintis savo psichikos sveikata bei ją gerinti. Kelią psichikos sutrikimams atsirasti užkerta prevencinės programos. Deja, Lietuvoje kol kas jų įgyvendinama pernelyg mažai, prioritetas vis dar teikiamas gydymui.
„Tai ir yra esminis skirtumas tarp Lietuvos ir Skandinavijos šalių psichikos sveikatos priežiūros sistemų. Tiek Suomijoje, tiek Švedijoje daugiausia dėmesio skiriama psichikos sutrikimų prevencijai. Kiekvienoje savivaldybėje dirba specialistai, atsakingi už skubios pagalbos teikimą žmonėms, patiriantiems krizes ar psichikos sveikatos sutrikimus. Net nelaukiama, kol žmogus pagalbos kreipsis pats. Tuo pasirūpina šalia esantys žmonės ir specialistai“, – sako M. Strička.
Pasak jo, Lietuvoje dar neįsisąmoninta, kaip svarbu laiku pastebėti žmogų, kuris patiria krizę. „Kai žmogui ką nors skauda, jis eina pas gydytoją. Kai patiria psichikos sutrikimų – dažnai neieško ar net negali ieškoti pagalbos. Skandinavijos šalyse tokias būsenas skatinami pastebėti kaimynai, giminaičiai, šeimose besilankantys socialiniai darbuotojai. Žmonėms svarbu žinoti: ištikus krizei, yra kur paskambinti, jie nebus palikti likimo valiai“, – pasakoja Savižudybių prevencijos biuro vedėjas.
Visa psichikos sveikatos priežiūra Skandinavijos šalyse sutelkta savivaldybių rankose, didžioji dalis paslaugų teikiama bendruomenėse. Kiekviena savivaldybė turi savo biudžetą, kuris skirstomas vietose. Pinigų dažnai skiriama tik pirminio lygio paslaugoms. Jei savivaldybė maža ir dėl menko biudžeto negali savo gyventojams įpirkti antrinio ar tretinio lygio paslaugų, ji kooperuojasi su keletu tokių pat nedidelių savivaldybių ir perka paslaugas didesniuose apylinkių centruose. „Gydymui nedidelėse savivaldybėse lėšų skiriama nedaug. Palyginimui: jei tokios savivaldybės teritorijoje įvyksta didelė automobilių avarija, kur du žmonės patiria politraumas, dar gimsta vienas neišnešiotas vaikas, 80 proc. metams sveikatos priežiūrai skirtų lėšų jau būna išnaudota. Kaip tik todėl savivaldybės itin daug investuoja į prevencines programas. Tokiu būdu per ilgesnį laikotarpį sutaupoma labai daug biudžeto lėšų“, – sako M. Strička.
Paslaugos – namie
Valstybinio psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos biuro vedėjas teigia, kad Suomija ir Švedija susiduria su tomis pačiomis problemomis kaip ir visas pasaulis – ilgėja žmonių gyvenimo trukmė, daugėja demencijos atvejų, kitų vyresnio amžiaus asmenims būdingų psichikos sutrikimų. Tačiau neįgaliųjų ar vyresnio amžiaus žmonių neskubama apgyvendinti globos įstaigose – siekiama, kad jie kuo ilgiau gyventų savo namuose, savo aplinkoje.
„Daug ką iš skandinaviškojo modelio perėmė ir Lietuva. Mūsų šalyje taip pat yra mobiliosios brigados, kurios teikia pagalbą neįgaliesiems ar vyresnio amžiaus žmonėms namuose. Tačiau Suomijoje ar Švedijoje šių paslaugų apimtys kur kas didesnės. Be to, Skandinavijos šalyse laikomasi nuostatos, kad neįgaliaisiais privalo pasirūpinti ne artimieji, bet valstybė“, – kalba M. Strička.
Sistema reformuojama
Nepaisant bendruomeninių paslaugų gausos, psichikos sveikatos priežiūros sistema Skandinavijos šalyse nuolat tobulinama. Stengiamasi, kad net sunkiomis ligomis sergantys žmonės galėtų gyventi bendruomenėse. Po penkerių metų Suomijos sostinėje Helsinkyje duris atvers didžiulė, itin moderni dviejų tūkstančių vietų psichiatrijos ligoninė, kuri pakeis daugybę šiuo metu egzistuojančių mažų gydymo įstaigų.
„Visur yra tokių žmonių, kurie negali gyventi savarankiškai. Jiems ir bus skirta ligoninė. Kiekvienam pacientui čia bus įrengtas atskiras kambarys, kuris niekuo neprimins ligoninės palatos“, – pasakoja M. Strička.
Suomiai tikisi, jog tokiu būdu bus pagelbėta sunkiausiomis psichikos ligomis sergantiems žmonėms. „Paklausti, kas jų sistemoje vis dar yra ydinga, suomiai atsako: mes teberišame ligonius prie lovų. Tikimasi, kad naujoje ligoninėje prievartą vis dar patiriantiems žmonėms bus galima padėti kitais, humaniškesniais būdais“, – aiškina specialistas.
Tačiau, pasak jo, visai be prievartos išsiversti psichiatrijoje kol kas neįmanoma. Ir Skandinavijos šalyse į ligonines sergantieji sunkiomis psichikos ligomis guldomi priverstinai. „Tokių priemonių kol kas neišvengiama niekur pasaulyje. Nenuostabu: kiekvienas iš mūsų norėtume žinoti, kad būsime apsaugoti tuo atveju, jei negalėsime savęs kontroliuoti. Be abejo, tokia prievarta taikoma tik išimtiniais atvejais, kai žmogus tampa pavojingas sau ar aplinkiniams“, – pasakoja M. Strička.
Ne visi sergantieji psichikos ligomis gali tinkamai pasirūpinti savo turtu. Tokiu atveju Skandinavijos šalyse žmonėms skiriami globėjai, kurie padeda tvarkyti finansinius reikalus. Apribojamos tik tam tikros žmogaus teisės, nesuvaržant jo laisvių. Lietuvoje taip pat einama tokiu pačiu keliu – jau įteisintas riboto veiksnumo tam tikroje srityje nustatymas, teismo sprendimu tokiems asmenims paskiriamas rūpintojas.
„Deja, Lietuvoje pažeidžiamiausiems visuomenės sluoksniams dar atstovaujama nepakankamai. Pasitaiko atvejų, kai, paūmėjus psichikos ligai, neįgalieji prisiima paskolų, kreditų. Paūmėjimui praėjus, žmonės nežino, kaip išbristi iš susiklosčiusios situacijos, pasitaiko ir savižudybių atvejų. Skandinavijos šalyse sistema veikia kur kas geriau“, – sako biuro vedėjas.
Pastebėti kiekvieną
Pasak jo, nors Suomija ir Švedija pagal ekonominį išsivystymą labai panašios, tačiau Švedijoje psichikos sveikatos rodikliai geresni, čia mažiau savižudybių. „Švedijoje labai stiprios bendruomenės. Čia žmonėms siūloma daug užimtumo veiklų. Įprasta vakarais rinktis į užsiėmimus, būrelius, kur integruojami ir įvairias negalias turintys žmonės. Suomijoje labiau puoselėjamos šeimos vertybės, čia bendruomeniškumo mažiau. Tai turi įtakos ir visuomenės psichikos sveikatai“, – kalba M. Strička.
Jo teigimu, stipriose bendruomenėse greičiau pastebimi tie, kuriems reikia pagalbos. Be abejo, svarbu ir tai, kad aplinkiniai mokėtų atpažinti krizę patyrusį žmogų, suprastų pirmuosius psichikos sutrikimo požymius. Tačiau, kaip rodo Lietuvos praktika, vien to nepakanka.
„Lietuvoje nemažai Europos Sąjungos lėšų investuota į tiesiogiai su žmonėmis dirbančių specialistų mokymus – kaip atpažinti patiriančiuosius krizę, taip pat galvojančius apie savižudybę. Tačiau bėda ta, kad, identifikavę problemą, specialistai nežino, ką daryti toliau. Kai kuriuose vietovėse norint patekti pas psichiatrą ar psichologą reikia laukti savaitę ar ilgiau. Per tiek laiko situacija gali pasikeisti kardinaliai. Žinoma, ir Lietuvoje visada galima išsikviesti greitąją medicinos pagalbą ir būtinoji pagalba, esant poreikiui, suteikiama nedelsiant. Suomijoje ar Švedijoje skubi psichikos sveikatos specialistų pagalba yra privaloma“, – pasakoja specialistas.
Net po bandymų žudytis Lietuvoje žmonės neretai paliekami likimo valiai. Po apsinuodijimo vaistais tiesiog išplaunamas skrandis ir žmonės išleidžiami namo. „Skandinavijos šalyse tokius atvejus būtų sunku įsivaizduoti. Specialistai visada pastebi, kad žmogui reikia pagalbos – tiek patiriančiam krizę, tiek kenčiančiam nuo įvairių priklausomybių. Be abejo, pagalba tokiais atvejais nėra reaktyvi, ji nebrukama per prievartą. Žmogui paliekama teisė rinktis“, – sako M. Strička.
Specialistui nerimą kelia Lietuvos savivaldybių kasmet sutaupomos socialinėms reikmėms skiriamos lėšos. „Turėtume suprasti, kas slypi už šių sutaupytų milijonų. Tai – ir nesuteiktos paslaugos psichikos sveikatos problemų turintiems žmonėms, ir ignoruojamos jų problemos. Be abejo, neįvardytų problemų nebūtina spręsti. Tačiau kai į psichikos sveikatos priežiūrą neinvestuojama laiku, vėliau pinigų prireikia kur kas daugiau. Kaip rodo Skandinavijos šalių pavyzdys, į prevencijos programas investuotos lėšos atsiperka keleriopai“, – pasakoja specialistas.
