„Mūsų vairuotojai išklausė 35 valandų paskaitas, kuriose buvo pabrėžiami elgesio su keleiviais, kelių eismo taisyklių reikalavimai, aptarti neįgaliųjų vežimo klausimai. Visi autobusų vairuotojai laikė profesinės kompetencijos egzaminus, tik juos išlaikiusiems suteikta teisė vežti keleivius. Be abejo, daug kas priklauso ir nuo konkretaus asmens – ar jis pasirengęs nuoširdžiai pagelbėti žmogui, turinčiam judėjimo negalią. Tačiau elementarių žinių mūsų vairuotojai turi“, – sako bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ generalinis direktorius Gintaras Nakutis.
Miestų, ypač didžiųjų, viešuoju transportu neįgalieji jau pernelyg nesiskundžia. Tačiau nuvažiuoti autobusu iš vieno miesto į kitą neįgaliajam ar riboto judrumo asmeniui kol kas nelabai realu – šalyje nėra keleivinio transporto priemonių, pritaikytų vežti keleivius neįgaliųjų vežimėliuose. „Reglamente numatytos neįgaliųjų teisės keliauti, yra daug specialių reikalavimų. Tačiau parengti stočių infrastruktūrą taip, kad neįgaliajam į jas būtų patogu įvažiuoti vežimėliu, kainuoja nemažai. Galbūt todėl dar ne visos autobusų stotys tam pritaikytos. Reglamente taip pat nurodoma, jog visi vežėjai privalo vežti neįgaliuosius, negali nepriimti jų į autobusus, nebent tai būtų techniškai neįmanoma. Nemokamai privalu vežti ir neįgaliojo vežimėlį. Tačiau tolimojo ar tarptautinio susisiekimo autobusai neįgaliesiems visai nepritaikyti. Įsigyti keltuvą ne geriausius laikus išgyvenantiems vežėjams per brangu, valstybė tam lėšų neskiria. Akivaizdu, kad problema iki šiol neišspręsta“, – sako asociacijos „Linava“ Keleivinio transporto skyriaus vadovas Jevgenijus Stolovickis.
Vežėjai stengiasi
Neįgaliųjų atstovai taip pat skundžiasi, kad keliauti žmogui neįgaliojo vežimėlyje labai sunku – tolimojo susisiekimo autobusai kol kas visai nepritaikyti, traukiniai pritaikyti tik iš dalies. Lietuvos žmonių su negalia sąjungos projektų koordinatorė Ginta Žemaitaitytė teigia, kad didesnių miestų autobusų stočių infrastruktūra neįgaliesiems pritaikyta geriau. Kur kas prastesnė situacija mažosiose, kur žmonėms su judėjimo negalia sunku įsigyti bilietus, jiems nepritaikyti tualetai, kitos patalpos.
Pastaruoju metu bendrovė TOKS, bendradarbiaudama su Vilniaus krašto žmonių su negalia sąjunga ir Lietuvos žmonių su negalia sąjunga, Vilniaus autobusų stotyje įdiegė nemažai naujovių. „Įvažiavęs į mūsų stotį, neįgalusis susiranda neįgaliųjų informacijos langelį, ten specialiai įrengtu skambučiu išsikviečia administratorę, kuri papasakoja apie Vilniaus autobusų stotyje teikiamas paslaugas. Neįgaliųjų informacijos teikimo vieta pažymėta stoties žemėlapyje, kurį iš anksto galima susirasti mūsų interneto puslapiuose“, – aiškina TOKS generalinis direktorius Arūnas Indrašius.
Administratorė palydi neįgalųjį iki reikiamos vietos, padeda nusipirkti bilietą, prireikus paprašo apsaugos darbuotojų, kad padėtų įkelti vežimėlį į autobusą. Tačiau, pasak TOKS vadovo, vis tiek kyla problemų dėl neįgaliesiems nepritaikytos tarpinių stotelių infrastruktūros. „Vežti neįgaliuosius vežimėliuose tam nepritaikytais autobusais itin sudėtinga. Net vairuotojui kartu su lydinčiuoju asmeniu nėra lengva įkelti neįgalųjį į autobusą. Didesnėje stotyje tai padaryti galėtų ir kiti darbuotojai. Tačiau ką daryti, jei neįgaliajam be palydovo tenka išlipti nedidelėje tarpinėje stotelėje?“, – retoriškai klausia A. Indrašius.
Reikėtų bent kelių pritaikytų autobusų
Pasak įmonės vadovo, jei įmonės turėtų bent po vieną neįgaliesiems pritaikytą autobusą, galėtų juos siųsti ten, kur neįgalus keleivis iš anksto užsisakytų.
„Tačiau tikrai ne visi Lietuvos vežėjai, ypač mažesnės įmonės, įstengia nusipirkti specialiai pritaikytų transporto priemonių. Tam būtina valstybės parama“, – aiškina A. Indrašius. Tiesa, pasak LR Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktoriaus Gražvydo Jakubausko, rengiant Darnaus judumo miestuose planus, tolimojo susisiekimo maršrutais keleivius vežančioms įmonėms numatyta galimybė gauti Europos Sąjungos paramą pritaikant autobusus bei infrastruktūrą neįgaliesiems vežimėliuose. Tačiau, pasak ministerijos atstovo, paramos dalis nebus didelė. Ar ja bus pasinaudota – parodys laikas.
Neįgaliųjų atstovai nekaltina vežėjų, kad šie neturi galimybės patogiai gabenti žmonių su negalia. „Keltuvas įkelti neįgaliajam į autobusą kainuoja beveik 200 tūkst. eurų. Akivaizdu, kad vežėjams tokios sumos – ne pagal kišenę, brangios įrangos įsigyti jiems neapsimoka. Bent dalį lėšų galėtų kompensuoti valdžios institucijos. Lietuvai pakaktų bent 2‒3 autobusų su sumontuotais keltuvais, neįgaliajam tereikėtų pranešti apie kelionę prieš porą dienų. Štai kaimynai latviai turi 3‒4 specialiai pritaikytus autobusus, kurie veža neįgaliuosius iš anksto užsakytais maršrutais“, – kalba Ginta Žemaitaitytė.
Kaimynai lenkia
Šioje srityje Lietuvą aplenkė ne tik latviai – toliau pažengė ir Estija.
Neseniai į keleivių vežimo rinką su „SuperBus“ ženklu atėjęs Škotijos milijardierius Brajenas Souteris pristatė estams naujus, modernius, neįgaliesiems pritaikytus „Van Hool“ autobusus. Autobusuose įrengti keltuvai neįgaliųjų vežimėliams, o B. Souteris patvirtino, jog žmonėms su negalia bus sudarytos sąlygos važinėti visais maršrutais. Autobusai veš keleivius iš Talino į Narvą, Tartu ir Piarnu bei atgal, rašoma kompanijos tinklapyje superbus.com.
Bilietų kainos važiuoti naujaisiais autobusais prasidės nuo vieno euro. Užsakant bilietus internetu, paslauga kainuos dar eurą. Tai reiškia, kad pigiausias bilietas kainuos du eurus. „SuperBus“ veš keleivius dviaukščiais 14,5 metro ilgio „Van Hool Astromega“. Kiekviename autobuse – 89 sėdimos vietos. Salone sumontuotos patogios odinės sėdynės, ties kiekviena iš jų – elektros lizdai elektroniniams įrenginiams įkrauti. Taip pat veiks nemokamas bevielis internetas (WiFi), sumontuotas kondicionierius, įrengtas sanitarinis mazgas.
