Laisvės alėjos rekonstrukcijos projekto autorius architektas Šarūnas Kiaunė informavo, kad šiuo metu vyksta I-asis rekonstrukcijos etapas.
Teritorijoje, kur vyksta darbai, 12 įėjimų į statinius yra pritaikyti ir 24 ‒ nepritaikyti. Architekto teigimu, čia įrengti pandusai gadina bendrą gatvės estetinį vaizdą. Maža to, trukdo dviratininkams, akliesiems ir kitiems praeiviams. Todėl atliekant rekonstrukciją visi jie bus nugriauti, o nauji nebus daromi. Š.Kiaunės teigimu, „neetiška pusę šaligatvio iš miestiečių atimti dėl šitokių statinių“.
Lietuvos paraplegikų asiociacijos teisininkas Egidijus Grigonis pabrėžia, kad per daugelį metų buvo nelengvai pasiekta, kad pandusai atsirastų, jog žmonės su negalia galėtų įvažiuoti į Laisvės alėjoje esančias kavines, parduotuves, kitas įstaigas. Dabar jie bus vienu kartu išgriauti.
Pandusus siūlo įrengti viduje
Š.Kiaunė siūlo, kad visi pandusai ir kiti aplinkos pritaikymo negalią turintiems žmonėms sprendimai būtų perkelti į pastatų vidų.
Žmonių su negalia atstovai į tokį siūlymą žiūri labai skeptiškai. A.Kandratavičienė atkreipia dėmesį, kad Laisvės alėjoje įsikūrusių patalpų savininkai neprivalės pritaikyti įėjimo, kol patalpos nebus rekonstruojamos. Taigi įėjimai gali ir likti nepritaikyti. Be to, ne visada sprendimai bus paprasti: teks keisti duris, žeminti grindis ir panašiai, gali atsitikti ir taip, kad viduje nebus vietos tinkamo nuolydžio pandusui įrengti.
Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijos atstovas Kauno regione Artūras Zumaras atkreipė dėmesį, kad pasitaikys atvejų, kai pritaikyti įėjimą viduje bus labai sudėtinga – ką daryti, kai skirtumas tarp grindinio ir pastato grindų siekia daugiau nei 30 cm, o apačioje – rūsys? O jei įrengtas grindinis šildymas?
„Kaip pasieksite, kad pastatų savininkai pritaikytų patalpas?“ – klausia Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė.
V.Matijošaitis į šiuos nuogąstavimus atsako trumpai: priversime. „Jei norės dirbti, turės prisitaikyti“, – sako meras, tačiau nepaaiškina, kokiomis priemonėmis tai pasieks.
A.Kandratavičienei paklausus, ar savivaldybė gali užtikrinti, kad baigus Laisvės alėjos rekonstrukciją judėjimo negalią turintieji galės patekti į visus (ar bent daugelį) pastatus, savivaldybės atstovai to nežada, veikiau atvirkščiai – pripažįsta, kad iš pradžių tikrai to nebus. Iš lauko pritaikyti būtų paprasčiau
E.Grigonio teigimu, pavyzdžių, kad patalpos Laisvės alėjoje buvo pritaikytos viduje, esama, tačiau jie nėra geri. Daug paprasčiau būtų numatyti sprendinius, kurie būtų įgyvendinami pačios rekonstrukcijos metu. Pritaikyti įėjimus iš lauko būtų ne tik paprasčiau, bet ir kainuotų daug pigiau. Savivaldybė ginasi: svarbiausia – Laisvės alėjos estetinis vientisumas. Pandusai ir kitokie nelygumai čia netinka. Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkas Zigmantas Jančauskis stebisi: įrengus tvarkingus nuolydžius iš tos pačios medžiagos, iš kurios daromas grindinys, nedidelius keltuvėlius arba netgi modernius su žeme susilyginančius keltuvus, kurie Lietuvoje jau nebėra stebuklas, estetika neturėtų nukentėti. O įvažiavimais naudosis ne tik neįgaliųjų vežimėliais judantieji, bet ir mamos su mažais vaikais, žmonės su vaikštynėmis ir kiti. „Rekonstrukcija – gera proga sutvarkyti taip, kad teritorija būtų prieinama visiems“, – sako E.Grigonis.
Savivaldybės atstovai apie pastatų pritaikymą iš lauko nesvarsto. Š.Kiaunė kaip tinkamą pritaikymo pavyzdį siūlo prie įėjimo įrengti skambutį. Juo paskambinus būtų iškviečiamas darbuotojas, kuris išneštų negalią turinčiam žmogui į lauką reikalingus dokumentus ar kavą. Tokį dabar yra įsirengęs Laisvės alėjoje įsikūręs „Omnitel“ biuras.
A.Kandratavičienė stebisi: neįtikėtina, kad praėjus 25 metams po nepriklausomybės, 5 metus galiojant Neįgaliųjų teisių konvencijai, mes turime dar diskutuoti apie tai, kad normalu, kai žmonės su negalia aptarnaujami lauke. Direktorės manymu, tokie sprendimai galimi tik kaip laikini.
Išsiskiria požiūriai
Savivaldybė ginasi: šaligatvyje jokių kliuvinių nebus, o pastatai – jau ne jų bėdos. Kauno miesto savivaldybės Statybos leidimų skyriaus vedėja Natalija Danielienė-Tsebriy sako, kad projektas apima tik gatvę, jo rengėjų rūpestis baigiasi sulig namo riba. E.Grigonis pasitelkia įstatymus. Statybos techninių reikalavimų reglamento 32 punkte „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ nurodoma: „Pastato ar statinio sklype turi būti pritaikyta trasa, vedanti nuo patekimo į sklypą iki pagrindinio įėjimo į pastatą ar statinį.“ To paties įstatymo 64 punkte rašoma: „Pagrindinis įėjimas į pastatą ir prieigos prie jo turi būti įrengtos taip, kad žmonėms su negalia nebūtų kliūčių savarankiškai patekti į pastato vidų. Jei prie pagrindinio įėjimo yra laiptai, greta jų turi būti įrengtas nustatytų dydžių pandusas.“
Neįgalieji stebisi: verslininkai, norėdami užbaigti statinius, be didelių diskusijų sutvarko ir prieigas, o savivaldybės, turinčios atstovauti savo piliečiams ir geriausiai ginti jų interesus, įstatymus ignoruoja.
A.Kandratavičienė nusiteikusi ryžtingai – pastatų pritaikymo klausimai rekonstruojant Laisvės alėją negali būti palikti savieigai. Jie turi būti sprendžiami ne baigus darbus, o projekto įgyvendinimo metu. Su architekto siūlymais galima būtų sutikti, jei būtų savininkų raštiški pažadai pritaikyti savo patalpas negalią turintiems žmonėms, tačiau to nėra, todėl tikėtina, kad jų teisės laisvai judėti rekonstruotoje Laisvės alėjoje bus pažeistos.
