Liga keičia gyvenimo ritmą
Kaip žinia, liga ar nelaimė dažnai užklumpa staiga ir netikėtai, visai netinkamu momentu. Susirgus pačiam ar mūsų artimam ir brangiam žmogui, iš pradžių atrodo, kad žemė slysta iš po kojų. Apima bejėgiškumas, išgyvename neigimą, pyktį. Iš pradžių negalime susitaikyti su esama situacija ir priimti mums prieinamos informacijos. Sumaištis galvoje ir nežinomybė širdyje. Šiuos etapus ir būsenas yra pajutę ne tik susirgę pacientai, bet ir juos slaugantys artimieji.
Informacijos apie ligą šiandien nesunkiai galima susirasti internete.
Apie savo psichologinę būklę keletą kartų galima išsipasakoti ir išsiverkti ant geriausio draugo peties. Tačiau, jei liga rimta, reikalaujanti daug priežiūros ir ilgo gydymosi, kas tada? Norime to ar ne, bet anksčiau ar vėliau suvokiame, kad ilgainiui liekame vieni su savo bėdomis. Pradedame jausti, kad vis mažiau turime apie ką kalbėti su savo geriausiais draugais, kad visos mintys ir kalbos sukasi apie savo (ar artimojo) ligą, priežiūrą.
Likimo draugų parama „brokuotiems“
Laikui bėgant apsipranti ir išmoksti gyventi kitaip. Labai gerai, kai sutinki likimo draugų, kurie dėl savo ligos perėjo „ugnį ir ledą“. Jie žino ir nuoširdžiai supranta, kaip tu jautiesi, ką išgyveni, dėl ko tau neramu. Vilniečiui Sigitui Aukštuoliui prieš tris mėnesius transplantuotas inkstas. Prieš tai jis trejus metus buvo dializuojamas. Žmonėms, kurių savi inkstai neveikia, kas antrą dieną reikalingos dializės (kraują valančios) procedūros, trunkančios po 4 valandas. Sigitas sako, kad yra dėkingas „Gyvasties“ organizacijai, vienijančiai žmones, gyvenančius su persodintais organais ir laukiančius transplantacijos.
„Gyvasties“ darbuotojai suteikė jam daug informacijos, labai padėjo organizacijos suvienyti likimo draugai. Kas kitas, jei ne patys sergantieji, turėdami įvairių patirčių, papasakos, kaip gyventi, ką daryti. Sigitas teigia, kad bendravimas tarp asociacijos narių yra abiem pusėms naudingas, nes ir tu gali padėti, ir tau gali padėti.
Drąsesni ir labiau bendraujantys žmonės greičiau susibendrauja su likimo draugais. Kitiems reikia didesnės pagalbos, psichologinės paramos. Tarsi motiniška globa naujokais stengiasi apsupti „senieji“ asociacijos nariai bei savanoriai. Daugiau pabendravę su likimo draugais, žmonės pasijunta ne tokie vieniši kovodami su savo liga. Nesenai susirgęs asmuo tarp sveikųjų jaučiasi „kitoks“, tarsi su broko etikete. Visi norime išsiskirti grožiu, protu, fizinėmis jėgomis, bet nė vienas nenorime išsiskirti liga, gerokai mažesnėmis fizinėmis galimybėmis, poreikiu nuolat nustatytu laiku gerti vaistus, griežta dieta, kai negali valgyti to, ką valgo visi aplinkui.
Tarp likimo draugų bent jau esi toks pat „normalus“. Vieningumo jausmas, aplinkinių supratimas ir globa suteikia pasitikėjimo savimi, padeda prisitaikyti prie naujo gyvenimo būdo ir patikėti, kad gyvenimas tęsiasi. Asociacijos „Gyvastis“ vienijami žmonės su negalia tampa kaip viena didelė šeima, kurioje nėra nepatogių klausimų. Ne paslaptis, kad susirgęs iškart net nežinai, ko klausti medikų, „neišgirsti“ svarbios informacijos. Išgyventa kitų likimo draugų patirtis, tarpusavio psichologinė parama ir palaikymas yra neįkainojama vertybė, kurios niekur kitur negausi.
Bendravimas lemia pacientų išgyvenamumo trukmę
Prieš daugelį metų JAV buvo atlikti tyrimai, kurie parodė, kad tie nepagydomomis ligomis sergantys žmonės, kurie bendravo su likimo draugais, gyveno ilgiau negu tik su „sveikaisiais“ bendravę sergantieji. Tai rodo, kokią didelę galią turi vienas kito palaikymas.
Aušra Degutytė, asociacijos „Gyvastis“ savanorė, sako, kad per kelerius metus praktikos pastebėjo, kad žmogui su negalia sunkiausia pirmą kartą ateiti į asociacijos organizuojamą renginį, dalyvauti konferencijoje ar stovykloje. Bet pirmą kartą išdrįsus, antrą kartą įkalbinėti nebereikia. Vėliau „naujokai“ patys rodo iniciatyvą, seka informaciją.
Labiausiai džiugina, kai pamatai, kaip šie žmonės atsitiesia, patys pakalbina ir atsiveda kitus naujokus. Dalis iš jų vadovaujasi principu ‒ jei man padėjo, galiu ir aš padėti kitiems. Tada supranti, kad gerų darbų grandinė pratęsiama. Bendravimas nieko nekainuoja, bet jis daro didelius stebuklus.
