Ilgą laiką informacinės technologijos sietos daugiausia su aklųjų mokymusi bei darbu (kalbos sintezatoriai, prieiga prie interneto ir panašiai). Visa tai svarbu, bet šiuolaikinės IT silpnai matančiam ar visai nematančiam žmogui suteikia daug daugiau galimybių: įvairios navigacijos programos išmaniuosiuose telefonuose leidžia savarankiškai orientuotis net nepažįstamame ar mažai pažįstamame mieste, telefonų filmavimo kameros gali atstoti didinamąsias lupas, o specialios programos ‒ apibūdinti nufotografuotą daiktą ar perskaityti užrašą reginčiųjų raštu. Žinoma, visa tai neateina iš karto, reikia tam tikrų žinių, įgūdžių, praktikos. Tačiau norint ir siekiant visa tai įmanoma, ir neregiai, ypač jaunesni, visomis šiomis galimybėmis naudojasi!
Pasibaigus stovyklai LASS respublikinio centro informacinės aplinkos specialistas Arvydas Juchna pasakojo: „Stovykloje dalyvavo tiek informacinių technologijų senbuviai, tiek ir regėjimo negalią turintis jaunimas. Daugiausia dėmesio ir laiko skyrėme naujajam lietuvių kalbos sintezatoriui „Liepa“. Stovyklos dalyvių vertinimai palankūs. Turime geriausią kada nors sukurtą lietuvių kalbos sintezatorių. Kartu išaiškėjo vienas kitas trūkumas, nesklandumas. Toliau bendrausime su sintezatoriaus kūrėjais, stengsimės, kad šie nesklandumai būtų ištaisyti. Testavome įvairias programas, keitėmės patirtimi. Galvoje pirmiausia turiu programas, skirtas išmaniesiems telefonams. Jų yra daug ir įvairių, ir niekada vienas žmogus neaprėps visko.“
Arvydas Juchna teigė, kad „LASS suinteresuota ne pavienių kompiuterių vartotojų ar IT žinovų buvimu ir jų palaikymu, bet kiek galima geresniu visų savo narių kompiuteriniu raštingumu. Vykdant projektą „Neregys kelyje į darbo rinką“, buvo parengti aštuoni kompiuterinio raštingumo lektoriai, mokantys žmones dirbti su kompiuteriais ir išmaniaisiais telefonais apskričių centruose bei rajonuose: Kaune, Panavėžyje, Šiauliuose, Klaipėdoje, Kelmėje ir kitur. Stovykloje dalyvavo dalis šių lektorių, jie dalijosi patirtimi mokant regėjimo negalią turinčius žmones kompiuterinio raštingumo. Pažanga akivaizdi: IT vis labiau domisi ne tik jaunimas, bet ir vyresnio amžiaus žmonės.“
Lietuvoje aklieji kompiuteriais naudotis pradėjo maždaug prieš dvidešimt metų. Tarp pirmųjų buvo ir kaunietis Artūras Lenkšas. „Jau buvau baigęs Vytauto Didžiojo universitetą, apsigynęs magistro laipsnį, ‒ pasakoja Artūras, ‒ kai sužinojau, kad Vilniuje, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre, formuojama teksto rinkėjų kompiuteriu grupė. Teko vėl sėstis į mokyklos suolą. Išmokau rinkti tekstą, gavau bendrą supratimą apie kompiuterius, programas, o paskui pats skaičiau, ieškojau, domėjausi. Į Lietuvą atėjo operacinė sistema „Windows“, neregiai irgi pradėjo su ja dirbti ‒ atsirado dar daugiau galimybių.“ A. Lenkšui jau dvidešimt metų kompiuteris yra ne tik darbo priemonė ir neatskiriama gyvenimo dalis, bet ir galimybė turima patirtimi dalytis su kitais. Jis yra kompiuterinio raštingumo lektorius, įvairių LASS vykdomų projektų dalyvis, Kaune mokantis dirbti su kompiuteriais ir išmaniaisiais telefonais neseniai apakusius žmones, konsultuojantis visus, kam pritrūksta žinių ar patirties.
Regimantas Ratkevičius ir Gintautas Gečas priklauso jaunajai neregių kartai. Tuomet, prieš dvidešimt metų, kai vyresnieji pradėjo kelionę į IT pasaulį ir mokėsi suprasti pirmuosius „prieštvaninius“ kalbos sintezatorius, vienam buvo dar tik penkeri, antrajam ‒ dešimt metų. Abu sakosi gyvenimo neįsivaizduojantys be IT.
R. Ratkevičius pasakoja: „Šiaulių universitete apsigyniau filosofijos bakalauro laipsnį. Be kompiuterio neįsivaizduoju ne tik savo mokymosi, bet ir šiuolaikinių studijų apskritai. Aišku, yra diktofonai, kitos priemonės, galima įsirašinėti dėstytojų skaitomas paskaitas, bet ką tada pačiam veikti per paskaitas? Paskaitose naudodavau nešiojamąjį kompiuterį ir viską konspektuodavausi. Būdavo atvejų, kai rašydavau greičiau nei regintieji. Nuolat naudoju ne tik kompiuterį, bet ir išmanųjį telefoną.
G. Gečas gyveno ir mokėsi Tauragėje. Tik paskutinius dvejus metus praleido Vilniuje, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre (LASUC). Studijavo Vilniaus universiteto komunikacijos fakultete. Šiuo metu dirba LASUC IT specialistu.
„Nuo vaikystės domėjausi technika, būtinai viską pats turėdavau išmėginti, pačiupinėti. Pirmąjį kompiuterį tėvai nusipirko, kai man buvo devyneri ar dešimt metų, ‒ pasakoja Gintas, ‒ nuo tada viskas ir prasidėjo. Iš kažkur sužinojau, kad yra kalbos sintezatorius, kad neregys, juo naudodamasis, pats gali dirbti su kompiuteriu. Pradėjau mokytis, domėtis. Informacinės technologijos man yra viskas ‒ ir darbas, ir pomėgis, ir laisvalaikis. Kaip IT specialistas, dirbu su visomis neregių ir silpnaregių bendravimą su kompiuteriu palengvinančiomis programomis ‒ ekrano skaitymo, teksto didinimo. Aklieji vis plačiau naudojasi ir išmaniaisiais telefonais, planšetiniais kompiuteriais. Čia galimybių dar daugiau: autobusų ir troleibusų tvarkaraščiai, socialiniai tinklai, teksto, spalvų, objektų atpažinimo, navigacijos programos. Ir svarbiausia, viskas vienoje vietoje.“
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga informacinių technologijų stovyklas ketina rengti ir toliau, IT pasaulis labai dinamiškas, nuolat atveriantis naujų galimybių ir pateikiantis naujų iššūkių. Nenorėdami likti šio pasaulio paribyje, aklieji turi mokėti tas naujoves ir iššūkius priimti.
