Renginių įvairovė
Apsilankiusiųjų Vilniaus klinikinėje Vasaros ligoninėje laukė įvairūs renginiai bei atrakcijos. Veikė menų kiemelis, kur buvo galima išbandyti meno terapijos rūšis, taip pat kino teatras, kur rodyti filmai apie ligoninę bei naujausius gydymo būdus. Praalkusiuosius kvietė kavinė, scenoje koncertavo žinomi dainininkai.
Čia pat buvo galima įsigyti negalią turinčių žmonių pagamintų suvenyrų, savo veiklą pristatė savanoriai, žmonių su psichikos negalia klubo „Kūlgrinda“ nariai. Anonimines konsultacijas teikė patyrę psichiatrai, visi pageidaujantieji turėjo galimybę prisidėti prie piešinio „Jausmų pasaulis“ kūrimo.
„Atviros psichiatrijos mėnuo prasidėjo nuo mūsų ligoninės iniciatyvos. Maždaug prieš dešimtį metų pradėjome rengti atvirų durų dienas, kviesdami visuomenę susipažinti su savo gydymo įstaiga, čia taikomais gydymo metodais. Užklupus krizei, šios iniciatyvos teko atsisakyti. Šiais metais ją vėl atgaivinome – džiugu, kad prie jos prisijungė ir kolegos iš kitų šalies gydymo įstaigų“, ‒ sako ligoninės direktorius Martynas Marcinkevičius. Akciją palaiko ir Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija.
Istoriniai gydymo metodai – keliantys šiurpą
Bene didžiausio vilniečių susidomėjimo šįkart sulaukė improvizuota palata, kur pristatyti įvairiais laikotarpiais psichiatrų naudoti įrankiai, gydymo būdai. Šiurpą kėlė senoviniai prietaisai, skirti kaukolės trepanacijai, lobotomijai atlikti. Abu šie metodai – palyginti nesena psichikos ligų gydymo istorija.
„Senovės Egipte psichikos ligos buvo laikomos apsėdimu. O kaip išvarysi iš žmogaus jį apsėdusias dvasias? Tik pragręždamas skylę kaukolėje. Be abejo, tai būdavo daroma be nuskausminimo, todėl, matyt, nedaugelis tokią operaciją atlaikydavo. Nepaisant to, ši procedūra taikyta ne vieną amžių“, ‒ pasakojo palatos šeimininkai.
Ne ką mažiau gąsdinanti atrodo ir lobotomija – jos, beje, atsisakyta tik praėjusio amžiaus antrojoje pusėje. Ilgai manyta, jog tai – panacėja nuo daugelio psichikos ligų. Pamenate filmą „Skrydis virš gegutės lizdo“ ir pagrindinio herojaus būseną po procedūros? Maištininkui Rendlui Makmerfiui, kurį genialiai suvaidino aktorius Jackas Nicholsonas, buvo atlikta lobotomija.
Pagrindinis lobotomijos prietaisas – plieninis smaigalys, pritvirtintas prie medinės rankenėlės. Juo tam tikrose vietose pragręžus kaukolę būdavo „pamaišomos“ smegenys, tokiu būdu nutraukiant kaktinės žievinės srities jungtis su likusiomis smegenimis. Po šios operacijos sergančio psichikos liga žmogaus būklė tarsi ir pagerėdavo, bet jo asmenybė būdavo sunaikinama amžiams.
Gydytojų teigimu, ligoninėse nebenaudojami ir legendiniai tramdomieji marškiniai. Vilniečiai šįkart galėjo juos ne tik apžiūrėti, bet ir išbandyti. „Jausmas – savotiškas. Nepasakyčiau, kad labai baisu – jaučiuosi tarsi pats save apsikabinęs“, ‒ įspūdžiais dalijosi šį tramdymo būdą savanoriškai išbandęs vaikinas.
Gydymo būdai iš arti
Medikai neslepia, kad agresyvūs ir keliantys grėsmę sau bei aplinkiniams ligoniai tebėra fiksuojami prie lovų. Tačiau fiksavimo priemonės patobulėjo. Naudojami specialūs paminkštinti diržai su magnetiniais užraktais, kurie suteikia galimybę ligoniui judėti laisviau, keisti kūno padėtį. Be to, pasak gydytojų, pririšti žmonės laikomi kiek įmanoma trumpiau, tik kol pradeda veikti vaistai. Paprastai pakanka valandos, kol ligonis nusiramina.
Gydytojas psichiatras Laurynas Bukelskis paneigė mitą ir apie tai, kad visi ligoniai gydomi vienodais, pigiausiais, vaistais. „Skiriame ligoniams tai, kas jų ligai gydyti geriausia. Visais atvejais sprendžiame individualiai, pagal kiekvieno būklę. Taikomas ne tik medikamentinis, bet ir daugybė kitų gydymo būdų: tai ir psichoterapija, ir įvairūs psichosocialinės reabilitacijos metodai“.
Psichosocialinės reabilitacijos skyriaus darbuotojai įsitikinę, kad psichosocialinė reabilitacija ne mažiau svarbi nei gydymas vaistais. „Užsiėmimai padeda užsimiršti, atitrūkti nuo ligos, taip pat atstatyti prarastus įgūdžius bei gebėjimus. Būtina sergančiuosius psichikos ligomis sudominti būsima veikla. Jei nėra motyvacijos – nebus ir poveikio, arba jis bus minimalus“, ‒ sako Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro ergoterapeutas Tadeušas Polionis. Šnabždesiai ir potyriai
„Ateik ir patirk“... paslaptingai kvietė „Šnabždesių kambarys“. Apsilankiusiems jame buvo suteikta galimybė trumpam įsijausti į psichikos liga sergančio ir nerealius balsus girdinčio žmogaus būseną. „Balsas“ šnabždėjo eksperimento dalyviui į ausį žodžius bei frazes, o medikė tuo pat metu uždavinėjo jam įvairius klausimus.
Pasak eksperimento vykdytojų, vos pora žmonių sugebėjo išlaikyti dėmesio koncentraciją ilgesnį laiką – daugelis, neištvėrę „balsų“, traukėsi jau po pirmųjų klausimų.
„Šnabždesių kambario“ lankytojai teigė turėję unikalią progą pabuvoti žmonių su psichikos negalia kailyje. Pasak jų, ši patirtis padės geriau suprasti sergančius žmones.
Užkerta kelią mitams
M.Marcinkevičiaus teigimu, svarbiausias Atvirų durų dienos tikslas – sklaidyti mitus apie psichiatriją, skatinti žmones nebijoti kreiptis į medikus, kai prireikia pagalbos.
„Vos pajutę, kad kažkas barška automobilio viduje, žmonės skuba jį remontuoti. Tačiau savo dvasine būkle pasirūpinti delsiama, pirmieji ligos požymiai ignoruojami. Kuomet liga įsisenėja, padėti sergančiajam būna kur kas sunkiau“, ‒ aiškina M. Marcinkevičius.
Pasak gydytojo, šviesti visuomenę psichikos sveikatos klausimais ypač svarbu. „Žmonės nesigėdija širdies ligų. Nėra gėdinga sirgti ir psichikos ligomis. Tiesiog reikia pamažu keisti žmonių požiūrį į jas“, ‒ kalba M.Marcinkevičius.
Remiantis tyrimų duomenimis, net 25‒35 proc. žmonių bent kartą gyvenime patiria psichikos būklę, kuomet reikalingas gydymas. Tokias būsenas paprastai sukelia artimo žmogaus netektis, skyrybos ir panašūs sukrėtimai. Tačiau į medikus kreiptis ryžtasi toli gražu ne kiekvienas – daugelis netekties ar kitokį sielos skausmą sugalvoja malšinti alkoholiu, tokiu būdu dar labiau kenkdami savo sveikatai.
„Jei pirmasis psichikos ligos epizodas pastebimas laiku, kur kas didesnė tikimybė, kad žmogus pasveiks. Todėl norėtųsi visus paraginti: kreipkitės į psichikos sveikatos specialistus, vos pajutę neįprastus pokyčius savo viduje. Tik tokiu atveju įgysite šansą pasveikti ir toliau gyventi visavertį gyvenimą“, ‒ skatina M.Marcinkevičius.
