Pristato naujienas
Apvalaus stalo diskusijos rengiamos bendradarbiaujant su Vadybos ir psichologijos institutu, Valstybiniu psichikos sveikatos centru. Paskaitas susirinkusiesiems skaito kvalifikuoti specialistai: psichologai, socialinės reabilitacijos bei socialinio darbo specialistai.
Dirbantieji regionuose supažindinami su psichikos sveikatos srities naujovėmis, daug dėmesio skiriama krizių psichologijai ir savižudybių prevencijai. Taip pat atsakoma į kilusius klausimus, dalijamasi gerąja praktinio darbo patirtimi pagalbos negalią turinčių asmenų šeimoms srityje.
Pasak Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos vadovo Vaidoto Nikžentaičio, tokie renginiai – tai ir būdas sužinoti, kuo gyvena vienoje ar kitoje savivaldybėje gyvenantieji su psichikos negalia, jų artimieji bei su jais dirbantys žmonės.
Elektrėnuose – aktualiausi klausimai
Šiais metais diskusijos jau vyko Tauragės, Visagino savivaldybėse. Rugsėjo pabaigoje apvalaus stalo diskusija surengta Elektrėnuose. Į ją susirinko savivaldybių darbuotojai ir kiti specialistai, dirbantys neįgaliųjų socialinės integracijos ar psichikos sveikatos priežiūros srityje.
V.Nikžentaitis seminaro dalyvius supažindino su Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos veikla, įgyvendinamomis programomis bei tikslais.
„Bendrija vienija apie tris tūkstančius žmonių visoje Lietuvoje. Tarp jų – gabūs dailininkai, rašytojai, filosofai. Deja, kol kas tik menka dalis turinčiųjų psichikos negalią dirba. Be to, dažniausiai jie dirba nekvalifikuotą fizinį darbą. Tai lemia ir visuomenės požiūris į žmones su psichikos negalia“, ‒ kalbėjo V.Nikžentaitis.
Jo teigimu, kol kas didžioji negalią turintiems žmonėms skiriamų lėšų dalis atitenka institucijoms, nors, kaip rodo užsienio patirtis, bendruomeninės paslaugos per ilgesnį laikotarpį valstybei galėtų kainuoti pigiau. Be to, jos yra pritaikytos žmogaus poreikiams. Šios paslaugos gali būti lankstesnės, kūrybiškesnės, jas teikiant galima pasitelkti savanorius.
Pasak V.Nikžentaičio, mūsų šalyje itin mažai lėšų skiriama ligų prevencijai. „Olandijoje vienam gyventojui šiam tikslui per metus skiriama 166 eurai, Lietuvoje – vos 6,80 euro. Daugiausia lėšų vis dar atitenka vaistams, gydymui kompensuoti. Be abejo, be vaistų gydant psichikos ligas apsieiti neįmanoma, tačiau iš ligoninių išėję žmonės taip pat neturėtų būti paliekami likimo valiai. Jiems reikia ir toliau teikti tinkamas paslaugas, integruoti juos į darbo rinką. Kaip rodo praktika, tinkamai parengtos užimtumo programos gali nemažai prisidėti prie neįgaliųjų gyvenimo kokybės gerinimo“, ‒ teigė bendrijos vadovas.
Apie tai, kokios socialinės reabilitacijos paslaugos žmonėms su psichikos negalia gali būti teikiamos bendruomenėse, kalbėjo VšĮ Pagalbos ir informacijos šeimai tarnybos direktorė Algė Nariūnienė. Tarnybos darbuotojai turi didžiulę patirtį tiesiogiai dirbdami su turinčiais psichikos negalią žmonėmis ir jų artimaisiais, kuria kaskart pasidalija su regionų specialistais.
Pasak A.Nariūnienės, svarbiausias visų paslaugų tikslas – ugdyti arba grąžinti prarastus kasdienio gyvenimo įgūdžius, didinti žmonių su psichikos negalia savarankiškumą. Tik gebantieji pasirūpinti savimi galės sėkmingai integruotis į bendruomenę. Be to, labai svarbu ir užimtumas, mėgstama veikla, padedanti pamiršti negandas ir ligas.
„Kol visuomenė nesugeba pasirūpinti šalia mūsų esančiais psichikos negalią turinčiais žmonėmis, jie gyvena itin sudėtingomis sąlygomis – palikti šeimų, artimųjų, gaudami menkas pensijas ar pašalpas. Ne veltui dažnas, neįstengdamas susidoroti su kasdienėmis problemomis, prašo siuntimo į globos institucijas. Lietuvoje vis dar labai trūksta savarankiško gyvenimo namų, apsaugoto būsto programų, todėl norinčiųjų patekti į pensionatus eilės nemažėja“, ‒ sakė A.Nariūnienė.
Krizė tyko kiekvieno
Kone kiekvienas iš mūsų per gyvenimą susiduriame su įvairiomis krizėmis. Apie tai, kaip atpažinti krizinėje situacijoje atsiduriančius žmones, kaip jiems suteikti tinkamą pagalbą, kalbėjo Savižudybių prevencijos biuro Valstybinio psichikos sveikatos centro psichologė Alma Želvienė.
„Nors daugeliui atrodo, kad, susidūrus su skaudžiomis problemomis, pakanka išsiverkti ant gero draugo peties, sulaukti jo patarimo, tai tėra tik mitas. Krizinėje situacijoje atsidūrusiam žmogui gali padėti tik specialistas, kuris geba identifikuoti problemą, surasti kelius jai išspręsti“, ‒ teigė A.Želvienė.
Pasak jos, jei krizę išgyvenantis žmogus laiku nesulaukia pagalbos, gerokai padidėja savižudybės rizika. „Remiantis statistika, kas 40 sekundžių kur nors pasaulyje nusižudo žmogus. Dalies tragedijų galima išvengti, jei pagalba būtų suteikta laiku. Juk labai dažnai sprendimas išeiti iš šio pasaulio priimamas spontaniškai. Praėjus sunkiai akimirkai, žmogaus likimas gali pakrypti visai kita linkme“, ‒ kalbėjo A.Želvienė.
Psichologė taip pat patarė, kaip elgtis specialistams, susidūrusiems su skaudžiais globotinių likimais. „Nė vienas specialistas negali būti atsakingas už kito žmogaus sprendimą. Todėl nederėtų graužtis ir jausti kaltės už tai, ką, mūsų požiūriu, galėjome padaryti, bet nepadarėme. Stenkimės atsiriboti nuo darbe patiriamų problemų, nesineškime jų namo. Tik būdami stiprūs dvasiškai, galėsime padėti kitiems“, ‒ sakė A.Želvienė.
Žinios – naudingos
Seminaro dalyviai uždavė ne vieną klausimą lektoriams, drauge aptarė tiesioginiame darbe kylančias problemas.
Viena iš aktualiausių – greitieji kreditai. Žmonės, turintys psichikos negalią, dažnai nesugeba įvertinti rizikų, todėl, pasiėmę paskolas, nukenčia itin skaudžiai.
Pasak dalyvavusių seminare, jiems ypač vertingi buvo psichologės patarimai – kaip elgtis su psichozės būseną patiriančiu žmogumi, kaip nesukelti jo agresijos, kaip tinkamai pagelbėti jam bei jo šeimai. „Tikimės, kad mūsų suteiktos žinios, diskusijose atrasti sprendimai palengvins darbą Elektrėnų regiono specialistams, padės geriau suprasti psichikos negalią turinčius ar krizinėse situacijose atsidūrusius žmones“, ‒ vylėsi V.Nikžentaitis.
Šviesti specialistus ir visuomenę – svarbu
Seminarai savivaldybėse rengiami nuo 2007-ųjų. Jų programa parengiama atsižvelgiant į svarbiausius Pasaulinės sveikatos organizacijos modernios bendruomeninės psichikos sveikatos priežiūros elementus: tai – medikamentinis gydymas, psichosocialinė reabilitacija, psichoterapija, apsaugotas būstas, profesinė ir socialinė reabilitacija bei užimtumas.
„Praktika rodo, kad atokesnių vietovių socialiniai darbuotojai, tiesiogiai su negalią turinčiaisiais dirbantys seniūnijų, savivaldybių specialistai ne visada žino, kaip elgtis susidūrus su turinčiuoju psichikos negalią ar išgyvenančiuoju krizę. Tačiau būtent jie pirmieji privalo identifikuoti problemą ir suteikti pagalbą sudėtingoje situacijoje atsidūrusiam žmogui. Sprendžiant iš klausimų, kurie po seminarų užduodami mūsų specialistams, specifinių žinių rajonuose dirbantiems žmonėms dar labai trūksta“, ‒ sako V.Nikžentaitis.
Jo teigimu, įsigilinti į situaciją kiekviename regione, kiekviename rajone, kiekvienoje seniūnijoje ypač svarbu dabar, prasidėjus institucinės pertvarkos procesams. „Tik žinant, kokių paslaugų vienoje ar kitoje vietovėje prireiks, žmonių su negalia grąžinimo iš institucijų į bendruomenes procesas vyks sklandžiau“, ‒ teigia V.Nikžentaitis.
Pasak jo, rengiantis bet kokiai pertvarkai, vykstant permainoms, ypač svarbu tinkamai informuoti specialistus bei visuomenę – tuomet bus išvengta žmonių nesupratimo, natūralios atmetimo reakcijos, kurią sukelia nežinojimas. „Būtent todėl stengiamės pabrėžti bendruomenėje teikiamų alternatyvių paslaugų naudą negalią turintiesiems. Tik situaciją suvokiantys regionų specialistai galės sėkmingai padėti į bendruomenes įsilieti iš globos įstaigų grįžtantiems žmonėms“, ‒ teigia V.Nikžentaitis.
