Edukaciniame renginyje moksleiviams buvo pasiūlyta pajusti kaip gyvena neregiai. Jaunuoliai užsidėjo juodus nepermatomus akinius ir atliko kelias iš anksto paruoštas užduotis. Jie bandė eiti su baltąja lazdele, orientuotis pastato erdvėse, o vėliau – įsipilti ir išgerti arbatos. Norintieji galėjo pabandyti nežiūrėdami į lentą pažaisti šaškėmis su stipriausiais Švenčionių aklųjų bendruomenės šaškininkais.
„Skirdami šias užduotis jaunimui norėjome parodyti nuolatinę neregio būseną, su kokiomis kliūtimis jis kasdien susiduria, kaip jas įveikia ir kaip šalia esantys žmonės gali padėti jas įveikti. Norėjome, kad susitikusios dvi bendruomenės – aklieji ir moksleiviai – vieni kitus geriau pažintų ir suprastų“, – sakė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Švenčionių filialo pirmininkė Stasė Mažuolienė.
Kad švenčioniškiams būtų drąsiau ir programa taptų įvairesnė, jie pasikvietė keletą svečių iš Vilniaus. Tarp jų buvo Brailio rašto entuziastas lektorius Vytautas Gendvilas. Trumpai supažindinęs su Brailio rašto abėcėle ir istorija, jis pakvietė moksleivius dviem Brailio rašomosiomis mašinėlėmis pačius pabandyti parašyti savo vardą. Norinčiųjų atsirado daug.
Nusivylusių ir nepatenkintų edukaciniu renginiu nebuvo. Kultūros centre netrūko emocijų ir klegesio. Moksleiviai džiaugėsi, kad per susitikimą įgavo daug naujos ir nekasdienės patirties. Panašaus pobūdžio renginius Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga rengia dažnai: dideliuose miestuose ir mažesniuose miesteliuose, įvairiomis progomis ir visai be progų. Svarbiausias tokių renginių tikslas – edukacija. Aklieji su jaunimu kalba apie savo mokymąsi, darbą, galimybes gyventi visavertį gyvenimą, akių ligas ir traumas. Jaunimui praktiškai pademonstruojama, kad ištikus negaliai gyvenimas nesibaigia, o dažnai net įgyja naujų spalvų ir formų.
Dabartiniai moksleiviai yra būsimieji politikai, verslininkai, darbdaviai, todėl tokie susitikimai šiandien yra tam tikra sąlyga, kad suaugę ir subrendę jie liks atviri neįgaliems žmonėms ir jiems kylantiems gyvenimo iššūkiams.
