Matydami, kaip dirba tautodailininkė, vieni susitikimo dalyviai iškart ėmėsi marginti savo atsineštus kiaušinius, kitiems buvo nedrąsu, o turintys rankų negalią tiesiog stebėjo bičiulių darbus ir džiaugėsi buvimu prieššventiniame renginyje.
Po susitikimo judėjimo negalią turinti Svetlana Ribokienė pasakojo, kad tautodailininkės padedama išmoko naujo, iki tol dar nežinoto kiaušinių dažymo būdo. Įkaitintu vašku ant kietai išvirtų dar šiltų kiaušinių Svetlana smeigtuku iš pradžių nubrėžė tik vieną brūkšnelį, pažymėjo pagrindinius būsimo ornamento taškus. Išmargintus kiaušinius šaukštu atsargiai pamerkė į šaltus, iš anksto paruoštus dažus. Kai kiaušinai įgavo norimą atspalvį ir ištraukti iš dažų nudžiūvo, vašką nutirpdė žvakės liepsna. „Sužinojau, kaip svarbu, kad kiaušinis į dažų indelį patektų kuo greičiau, dar vaškui neatvėsus“, – pasakojo renginio dalyvė. Ją nustebino ir sužavėjo spalvų žaismas, gauto atspalvio netikėtumas.
Marija Liugienė mokė, kad norėdami išgauti kelių spalvų raštą pirmiausia kiaušinį turėtume pamerkti į šviesius dažus, palaukti, kol nudžius, paskui dėti į tamsesnius dažus. Nuėmus vašką raštas bus dviejų spalvų. „Mūsų raštai ypatingi. Dažnai piešiamas apskritimas – tai saulės ir kitų šviesulių ženklas, simbolizuojantis amžinybę ir nesibaigiantį gyvybės ciklą, o įvairios spiralės simbolizuoja energiją, vystymąsi“, – pasakojo tautodailininkė. Renginio dalyviai margučius puošė ne tik tautodailininkės siūlomais raštais, bet ir kūrė savus, fantazavo.
Įdomiausiai kiaušinį išmargino Ginta Žemataitytė, su vašku dirbusi pirmą kartą, o gerų emocijų, įspūdžių, naujos patirties gavo visi renginio dalyviai.
Šis renginys – tai tradicinio kultūros mokymų ciklo pradžia. Mokymai vyks kartą per mėnesį, iki pat metų pabaigos. Žmonės su negalia ne tik dalyvaus praktiniuose mokymuose, bet ir klausysis paskaitų apie tradicinę Lietuvių kultūrą.
