Šiais metais Lietuvos aklųjų istorijos muziejus drauge su kitais LAB padaliniais parengė turiningą, interaktyvią programą „Ateik, pajusk, išgirsk, paliesk... dalyvauk!“. Bibliotekos lankytojai buvo kviečiami leistis į lytėjimo, kvapų ir garsų kelionę. Regintys žmonės turėjo galimybę praktiškai išmėginti, kaip galima leisti laisvalaikį, mokytis ir kurti vadovaujantis ne rega, bet klausa, uosle ir lytėjimu.
Po biblioteką – užrištomis akimis
Šiemet į LAB pasiūlytas edukacines veiklas užsiregistravo apie 230 žmonių, apie trečdalis jų buvo vaikai. Pažintis su aklųjų pasauliu prasidėjo ekskursija po biblioteką užrištomis akimis. Regintieji nematydami, kas yra po kojomis, ir nesižvalgydami į šalis turėjo įveikti trumpą atstumą – pakilti arba nusileisti bibliotekos laiptais.
„Viskas atrodo labai paprasta, – pasakojo LAB Informacijos išteklių centro vadovė Janina Vileikienė, – bet žmogus užsideda tamsius akinius, ir lipimas laiptais, ėjimas koridoriumi tampa sudėtingas. Žmonės paprastai nesunkiai pajunta pasikeitusią grindų dangą, skirtingai sklindantį garsą, bet daugeliui tos kelios minutės vis tiek tampa nemenkas iššūkis.“
Išbandę keliavimą tamsoje LAB svečiai buvo pakviesti žengti į kvapų pasaulį. Svečiams buvo pasiūlyta atpažinti keletą įprastų kvapų – krienų, džiovintų grybų, prieskonių – ir pamėginti suprasti, kaip jie susiję su žmogų supančia aplinka.
Kvapas – neatskiriamas visų mūsų palydovas, jis kelia teigiamas emocijas (pavyzdžiui, gėlių kvepalai), įspėja apie pavojų suvalgyti netinkamą produktą. Neregiai nėra jautresni kvapams nei regintieji, tačiau jie kvapus artimai aplinkai pažinti ir suprasti pasitelkia daug dažniau, nei rega besikliaujantys žmonės. Aklieji gali papasakoti daugybę istorijų, kaip pažįstamas kvapas jiems padeda rasti reikalingą įėjimą arba patvirtinti, kad eina teisinga kryptimi, jis padeda nepaklysti didelėje parduotuvėje, gaminti maistą.
Nuo grifelio iki kompiuterio
Didelio lankytojų dėmesio visada sulaukia Brailio raštas, jo raida, aklųjų naudojamos rašymo priemonės. Atsižvelgdama į tai, LAB jau nebe pirmi metai savo svečiams parengė parodą „Nuo grifelio iki kompiuterio“. Joje susipažįstama su Brailio rašto priemonėmis: grifeliais, lentelėmis, rašomosiomis Brailio mašinėlėmis, spausdintuvais. Norintieji gali šio rašto pasimokyti patys, pabandyti juo užrašyti nedidelį tekstą. O kadangi kiekvienam žmogui mieliausias yra jo paties vardas, dažniausiai jį ir siūloma užrašyti. Ši programos dalis įdomiausia būna vaikams. Jie klausinėja, rašo, klysta, vėl rašo.
Susidomėjimo sulaukia ir kiti Aklųjų istorijos muziejuje esantys eksponatai: reljefinės iliustracijos, liečiamieji maketai, šachmatai, golbolo kamuolys, neregių naudojamos techninės pagalbos priemonės. Su visomis šiomis priemonėmis muziejaus lankytojai galėjo susipažinti ir šiais metais.
Jiems taip pat buvo parodytas filmukas su akliesiems skirtu garsiniu komentaru apie gaidį ir spalvas. Muziejų naktį LAB darbuotojai pristatė ir bibliotekos leidžiamus garsinius leidinius, virtualią aklųjų biblioteką ELVIS, demonstravo, kaip leidžiamos knygos Brailio raštu.
Išbandė diktoriaus profesiją
Paskutinioji LAB pasiūlytos programos dalis buvo pavadinta „Išbandyk diktoriaus profesiją Lietuvos aklųjų bibliotekos garso įrašų studijoje“. Bibliotekos svečiai galėjo patys trumpam tapti garsinių knygų skaitovais ir įgarsinti nedidelį tekstą.
„Šiais metais išbandyti diktoriaus profesiją buvo ypač daug norinčiųjų, – pasakojo LAB savanorių ir garsinių produktų koordinatorė Kristina Telyčėnaitė. – Studijoje apsilankė per 50 žmonių. Į diktoriaus kėdę sėdo 25.“ Pastaraisiais metais LAB labai suaktyvėjo knygas įgarsinančių savanorių veikla. Savanoriai apie galimybę garsinti knygas sužino įvairiais būdais: iš spaudos, pažįstamų, naršydami internete. „Neklausinėjame žmonių, kaip, iš kur apie mus sužinojo, – sako K. Telyčėnaitė, – tačiau neabejojame, kad Muziejų nakties renginiai padeda pritraukti naujų žmonių. Dalis žmonių, tą naktį „paragavusių“ diktoriaus duonos, sugrįžta, tampa tikrais skaitovais.“
LAB, Aklųjų istorijos muziejus į įvairias edukacines programas lankytojus kviečia ne tik per Muziejų, bet ir per Kultūros naktį. O tie, kam labiau patinka ne nakties sutemos, bet dienos šviesa, gali čia apsilankyti darbo dienomis, patogiu laiku ir neskubėdami ramiai pabandyti atpažinti iškilią iliustraciją ar pakeliauti po pasaulį naudodamiesi reljefiniu žemėlapiu.
