Kliūtis kelyje stabdo vis mažiau
Vitalija Stasiulienė traumą patyrė prieš trejetą su puse metų. Nelaimė moterį ištiko netoli namų Mažeikių rajone, Žemalės kaime. „Važiavau tamsiu metu ir per vėlai pastebėjau dviratininką, važiuojantį be atšvaitų, be liemenės, lenkiau jį, automobilis trenkėsi į medį, paskui apsivertė. Brolis, važiavęs drauge, nenukentėjo, o man lūžo stuburas.“
Jauniausiam Vitalijos sūneliui Vijui tuomet tebuvo devyni mėnesiai. Beveik metus Vitalija praleido ligoninėse, atlaikė dvi sudėtingas operacijas. „Pirmą kartą atsisėsti į neįgaliojo vežimėlį buvo baisu. Negi dabar būsiu priklausoma nuo tėvų, vaikų? Kaip jausis vaikai, matydami mamą neįgaliojo rateliuose?“
Visiems reikėjo laiko. Tik atlaikė ne visi, vyras, patikėjęs visus rūpesčius Vitalijos tėvams, išvyko uždarbiauti į užsienį ir pas Vitaliją nebesugrįžo. „Stengiausi viską išmokti daryti pati, tačiau daugiausia išmokau savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo stovyklose Monciškėse. Nežinojau, ką daryti, kai kelyje pasitaiko kliūtis, kaip nusileisti nuolaidžia vieta ar pailsėti rateliuose. Dabar ne tik daug moku, bet ir turiu būrį naujų draugų, su kuriais šiemet vėl susitikome.“
Vitalija tikina, kad būryje sportuoti lengviau, mokytis greičiau ir saugiau. „Vienai važiuojant didesnį atstumą vežimėliu rankos silpsta, o stovykloje jokių bėdų nejaučiau, susitarėme ir nuvažiavome 13 kilometrų iki Palangos ir atgal, iš viso 26, Palangoje Jono Basanavičiaus gatvėje kavos išgėrėme. Tąkart važiavome su varytuvais, o kitą kartą 8 kilometrus – be jų, keliuku per kopas. Tiek visko įdomaus stovykloje vyko: žaidimai, estafetės, varžybos. Šaudžiau iš lanko, buvau penkta“, – džiaugiasi Vitalija ir prisipažįsta, kad jai daug padėjo šalia buvusi savanorė.
Šaudyti iš lanko stovyklautojus mokė Vaidas Stravinskas. Jis patyrė traumą prieš 20 metų. Vaidui neįgaliojo vežimėlis seniai netrukdo sportuoti ir kitiems padėti. Vitalija sako, kad tokie žmonės ne tik išmoko, kaip įveikti kelyje pasitaikančias kliūtis, bet įkvepia pasitikėjimo savimi. Pasak moters, iš kiekvienos stovyklos ji grįžta drąsesnė, tvirtesnė. Vitalija džiaugiasi, kad vėl vairuoja automobilį, gali nuvežti į darželį savo ketverių metų sūnelį, dalyvauja visose šventėse, kurios vyksta vaikų darželyje, mamos padedama tvarkosi namuose.
Drąsiau žvelgiu į gyvenimą
Evaldas Čibirka į aktyvios reabilitacijos stovyklą atvažiavo iš Vilkaviškio. Stuburo traumą vaikinas patyrė vos prieš metus. „Nesitikiu, kad pakilsiu iš neįgaliojo vežimėlio, bet noriu būti aktyvus, naudingas“, – sako jis.
Evaldas pasakoja, kad stovykloje daug mokėsi iš likimo draugų, stovyklos senbuvių. Padedamas instruktorių Evaldas mokėsi važinėti per bortelius, vežimėliu kilti laiptais į viršų bei leistis žemyn. „Man labai aktualu išmokti kopti laiptais, nes Vilkaviškyje gyvenu penktame daugiabučio aukšte. Kai noriu išvažiuoti į lauką, turiu kviestis draugus ar prašyti kaimynų pagalbos, o norėtųsi būti savarankiškam“, – sako Evaldas.
Pasak Evaldo, visiems stovyklos dalyviams, o ypač naujokams, labai padėjo instruktorius Jaroslavas Milevskis. Jis prieš 14 metų nerdamas į vandenį patyrė kaklo traumą, tačiau atkakliai dirbdamas net ir sėdėdamas neįgaliojo vežimėlyje gali ne tik savimi pasirūpinti, bet ir padėti kitiems, parodyti pavyzdį likimo draugams.
Evaldas gyvena su savo drauge Marija, jiedu kartu jau trylika metų. Marija dirba sekretore, o Evaldas šiuo metu svarsto, kokios veiklos galėtų imtis. Jis neseniai įgijo vairuotojo teises. „Artimiausias mano tikslas – pasikeisti ir prisitaikyti sau būstą“, – sako vaikinas ir džiaugiasi stovykloje įgijęs daugiau pasitikėjimo savimi ir drąsos, susiradęs naujų draugų.
Pirmą kartą buvau savarankiškas
Kaunietis Raimondas Dabužinskas patenkintas, kad į stovyklą pirmą kartą atvažiavo savarankiškai, be palydovo, pats sėdęs prie nuosavo automobilio vairo. „Kaklo traumą patyriau prieš septynerius metus. Nevaldau ne tik kojų, bet ir rankos pirštų. Kai supratau, kad liksiu prikaustytas prie neįgaliojo vežimėlio, labai išgyvenau. Prieš nelaimę žaidžiau krepšinį, buvau judrus, aktyvus žmogus. Teko mokytis gyventi iš naujo. Neslėpsiu, buvo labai liūdnų dienų, bet pradėjau važinėti į aktyvios reabilitacijos stovyklas.“
Raimondas stovykloje susirado draugų ir sako, kad pasijuto kur kas geriau. „Supratau, kad svarbu neužsisklęsti savyje, nepanikuoti, o mokytis gyventi savarankiškai. Dabar gyvenu vienas ir viską pats susitvarkau. Mano butas pirmame aukšte, aplinka pritaikyta, tad pats nuvažiuoju apsipirkti į prekybos centrus, pasigaminu maistą, susitvarkau namus.“
Raimondas taip pat labai vertina instruktorių J. Milevskio ir V. Stravinsko patarimus ir džiaugiasi, kad ir pats gali padėti likimo draugams. Raimondas stovykloje nuoširdžiai dalijo patarimus naujokams, mokė juos, kaip įsėsti į automobilį, kaip iš jo išlipti ir persėsti į neįgaliojo vežimėlį, ir pasakojo, kad tapti savarankiškam, nepriklausomam nuo kitų jam padėjo atkaklumas. Vyras sako, kad stovykloje pats labai sutvirtėjo, nes daug judėjo, kas rytą mankštinosi. „Namuose kartais pritingiu, o stovykloje esu priverstas judėti, todėl sugrįžęs jaučiuosi geriau.“
