Ypatinga specialybė – ypatingas egzaminas
Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto antro aukšto fojė minkštasuoliuose sėdi kiek įsitempę, tačiau besišypsantys jaunuoliai. Atsivėrus auditorijos durims pakelia galvą ir klausiamai sužiūra į išėjusįjį: „Kaip?“ – „Galėjau ir geriau“, – skėsteli rankomis užklaustasis.
Vertimo situacijos – taip vadinasi absolvento kompetencijos vertinimo pirmoji dalis, egzaminas. Jo metu gestų kalbos vertimo specialybės studentas verčia kurčio ir girdinčio žmogaus pokalbį. Visos temos padiktuotos gyvenimo, probleminė situacija perkelta į egzaminą. Dėl tikroviškumo situacijų miniatiūrose dalyvauja kurtieji savanoriai. Tad vienu užmoju patikrinama beveik viskas, ko mokyta trejus metus: vertimo technika, gebėjimas suprasti nepažįstamų pašnekovų mintį ir ją perteikti, išprusimas, reakcijos greitis. Gestų kalbos vertėjui reikia ne tik užtikrinti pokalbio dalyviams lygiavertį turinio supratimą, bet ir kuo geriau atspindėti emocinį foną, perteikti dalyvių kalbėjimo manierą.
Studentai turi apsiginti ir baigiamąjį darbą. Temos taip pat pačios įvairiausios ir atitinkančios šiandienos aktualijas. Kurtieji ir girdintys komisijos nariai užduoda klausimų, o studentai atsako į juos klaustąja kalba. Dalis egzamino komisijos narių yra kurtieji, tad jame talkina visas būrys profesionalių vertėjų. Jie moka „slėpti“ gestus nuo egzaminuojamųjų akių.
Studijos – tik pirmasis žingsnis
Specialybės dėstytojas Andrius Barisevičius pasakoja, kad kolegijoje rengiami bendruomenės vertėjai. Ir paiškina, kad jaunuoliai ruošiami versti nuosekliuoju būdu: išklauso – išverčia. „Versti konferencijose, seminaruose, studentams aukštosiose mokyklose, t. y. sinchroniškai, – kito lygio, ateities iššūkis. Tam ir reikalingi dabar rengiami postudijiniai kvalifikacijos tobulinimo kursai ir sąmoningos pačių vertėjų pastangos nuolat tobulėti.“
Lietuvių gestų kalbos lingvistas Mantrimas Danielius tikina, kad studijų programą stengiamasi nuolatos tobulinti, todėl dar visai neseniai studentams suteikta galimybė mokytis tarptautinės gestų kalbos kaip pasirenkamojo dalyko. „Būsimų pirmakursių taip pat laukia naujovė. Kurčiųjų kultūros discipliną perkėlėme iš pirmo į trečią kursą. Apsisprendėme, kad geriau bus, jei dalyką dėstys kurčias dėstytojas. O tam reikia, kad studentų gestų kalba jau būtų pažengusi. Tebesvarstome, kaip kuo anksčiau paskatinti studentus įsitraukti į kurčiųjų bendruomenės gyvenimą, kaip suartinti kurčiųjų ir vertėjų bendruomenes.“
Tačiau ir to neužtenka. Egzamino komisijos narės, kurčiųjų bendruomenės atstovės Monika Kumžaitė ir Ieva Pečiulytė-Silaeva, nusiteikusios reikliai, bet realistiškai. Pasak jų, įgytas diplomas dar negarantuoja šviesios ateities „Galbūt būtų pats laikas rengti gestų kalbos vertimo magistro studijų programą?“ – retoriškai klausia M. Kumžaitė. Komisijos narės tikina, kad treji metai – per mažai, norint puikiai išmokti naują kalbą ir vertimo techniką.
Studijas baigia ne visi
Pedagogikos fakulteto dekanė Vaiva Juškienė sako, kad studijas baigia tik apie pusė įstojusių studentų. Štai šiemet iš 28 prieš trejus metus įstojusiųjų baigė 13. Panaši situacija visoje Europoje. Ne kiekvienas gali dirbti su neįgaliaisiais. Nors nuo pat pradžių mokoma atsiriboti nuo svetimų išgyvenimų, pavyksta ne visiems. Anot V. Juškienės, kartais studentai nusprendžia palikti studijas ir dėl to, kad nenori ir drovisi viešojoje erdvėje rodyti įvairias mimikas.
Anot V. Juškienės, tie, kas ištveria, užsigrūdina, tampa motyvuoti ir patikimi specialistai. Na, o tie, kuriems vis dėlto nepavyksta, dažnai irgi nėra prarasti. Pašnekovė sako žinanti ne vieną buvusį studentą, kuris, net nutraukęs studijas, gestų kalbos iš akiračio nepaleido, remiasi ja kitoje veiklos srityje. „Taip veikia gestų kalbos magija: kartą prisilietęs, negali paleisti.“
Meilė nuo pirmo gesto
Beveik visi kalbinti studijas baigiantys jaunuoliai buvo vieningi ir teigė, kad rinktųsi gestų kalbos vertėjo specialybę ir dar kartą. Artūras Kartanovičius prisipažįsta, kad jis meilę gestų kalbai pajuto nuo pirmo gesto. Studentas dalyvauja bendruomenės renginiuose, imituoja dainas. Tačiau ne visi jaunuoliai tvirtai nusprendę dirbti pagal specialybę, vos septyni nebedvejoja dėl savo darbo vietos, kiti tiesaus atsakymo vengia, gal kiek nerimauja, ar pavyks gauti darbą.
Paklausti, kas prieš trejetą metų paskatino rinktis būtent šią specialybę, du absolventai nedvejodami atsakė, kad kurtieji bičiuliai. Vis dėlto daugiausia studentų pasirenka šias studijas dėl egzotiškumo. Živilė Bukauskaitė sako, kad pasirinkta specialybė nepažįstamiesiems ir šiandien dar kelia smalsumą.
Studentai patenkinti jiems pasiūlyta studijų programa ir kritiškų pastabų neturi. Prisimindama studijų pradžią Justina Tilindytė sako, kad pusę metų atrodė, jog paskaitų metu tiesiog žaidžia, ir tik vėliau suprato, kaip viskas rimta. „Vos įstojome – ir iš karto kurčiasis dėstytojas. Niekada nebuvo nuobodu. Kelia nuostabą, kiek dėstytojai mums sugalvojo nesikartojančių užduočių. Per ritmikos ir plastikos užsiėmimus mes net šokome.“
Pasak studentų, dėstytojai darė viską, kad jaunieji specialistai gautų visapusį išsilavinimą. „Trečiame kurse dėstytojai į paskaitas pradėjo kviesti kurčiųjų bendruomenės narius. Jie norėjo, kad susipažintume su įvairaus amžiaus ir įvairių socialinių sluoksnių kurčiųjų gestų kalba. Iš tiesų senjorų gestai yra kitokie, kartais net smarkiai skiriasi. Žinoma, mes daugiau mokėmės „dabartinės“ gestų kalbos. Juk negali nuolat dairytis į praeitį“, – sako Viktorija Kuldaitė.
