Tądien centro salėje buvo sustatyti aštuoni jutikliai, reaguojantys į judesius: žmonėms judant sklido įvairiausi muzikos garsai. Tai sistema, kurios pavadinimas „Garso erdvė“. Rolfas pats sukūrė prietaisus , veikiančius ultragarso principu. Prietaiso skleidžiamos ultragarso bangos, atsimušusios į jų kelyje esančią kliūtį, grįžta ir pagal jų nukeliautą atstumą kompiuteriu sukuriamas tam tikras muzikinis garsas. Kiekvienas įtaisas skleidžia skirtingus garsus: cimbolų, fleitų ir pan. Neįgaliųjų centro lankytojai, judėdami salėje, patys kūrė muziką, „grodami“ fleitomis, mušamaisiais ir kitais instrumentais.
„Jaučiausi taip, lyg būčiau virš mėnulio“, – prisipažino neįgaliojo vežimėlyje sėdintis Saulius Cibulskas, greitai supratęs, kad judėdamas vežimėliu lyg kompozitorius kuria muziką. Priartėjus prie Rolfo įtaisytų jutiklių skamba vienokie, atitolus – kitokie garsai. „Pamačiau, kad net ir mažai judėdamas galiu šį tą sukurti, galėčiau ir rankų nevaldyti, bet turėčiau galimybę kurti savo kompozicijas“, – džiaugėsi Saulius.
Sunkiai tik su lazdele judanti Aldona Garliauskienė šiame koncerte sukosi šokio ritmu, nuo jos neatsiliko ir Diana Martišiūtė, Rūta Vaitekutė, Ala Kukienė, judančios neįgaliojo vežimėliuose. Rolfo sukurtai sistemai nereikia miklaus rankų darbo, kaip grojant pianinu ar gitara, ji visiems suteikia galimybių kurti. „Jautėmės taip, tarsi judėtume įsivaizduojama klaviatūra ar klavišais, išbarstytais ant salės grindų“, – tikino Aldona Garliauskienė.
Po susitikimo Rolfas pasakojo, kad jis kaip kompozitorius savo muzikai buvo sukūręs garsinę instaliaciją. Klausytojai, atėję į jo koncertą, patys galėjo kurti muziką. Pirmą kartą jis tai padarė 1985 metais Paryžiuje. Šis darbas tapo muziejine vertybe. Projektą finansavo Prancūzijos kultūros ministerija. Vėliau ši instaliacija buvo naudojama įvairiuose festivaliuose.
Būdamas festivalyje Lisabonoje Rolfas paprašė pakviesti negalią turinčių žmonių. Atvyko net 30 neįgaliųjų nuo 7 iki 15 metų. Koncertas juos nustebino, sužavėjo. Nuo to karto Rolfas nutarė, kad nori dirbti su negalią turinčiais žmonėmis. „Atliekama ne tik mano sukurta muzika. Suaugę žmonės ir vaikai, turintys negalią, patys gali pasijusti muzikos kūrėjais“, – sakė Rolfas.
Anglijoje yra du nuolat veikiantys centrai, į kuriuos atvykę neįgalieji iš įvairių bendruomenių gali išbandyti Rolfo sukurtą sistemą. Emocijos, kurias jie patiria, labai įvairios, tačiau bendra visiems – nuostaba ir džiaugsmas, kad patys gali kurti ir valdyti garsą, būti kūrėjai. Rolfas dirba su žmonių grupėmis ir skiria užduotis, pavyzdžiui: tau reikia sukurti tokį garsą, o tau – tokį, tu grosi būgnais, o tu – fleita. Rolfo sukurta sistema galima kurti įvairių stilių muziką, naudoti begalinę garsų įvairovę – ne tik muzikos instrumentų garsus, bet ir žmonių tariamus žodžius.
Dirbdamas su vaikais, Rolfas pastebėjo, kad ši sistema padeda jiems atsiskleisti. „Man svarbu, kad vaikai judėtų, ieškotų, skirtingai išgirstų.“ Rolfas kiekvienam žmogui, turinčiam negalią, nori parodyti, kiek yra įvairių galimybių kurti, atrasti naujų dalykų.
