Kviečia susipažinti su neįgaliųjų kūryba
„Aš esu!“ – tai meninės veiklos renginys, kuris ne pirmus metus vienai dienai suburia neįgaliųjų meninius kolektyvus iš visos Lietuvos ir suteikia galimybę visuomenei susipažinti su intelekto negalią turinčių žmonių gebėjimais bei galimybėmis teatro scenoje. Tokie kasmečiai renginiai, atveriantys ir neįgaliųjų sielas, ir žiūrovų širdis, jau vyko Vilniuje, Utenoje, Raseiniuose, Ukmergėje, Šakiuose. Renginių tikslas – parodyti, kad sutrikusio intelekto žmonės yra pilnaverčiai mūsų visuomenės nariai, kurie gali kurti ir mielai savo kūrybą dovanoti kitiems. Į šventę atvykę žiūrovai, dalyviai ir svečiai galėjo pasigrožėti išradingais ir jau šv. Kalėdų dvasia dvelkiančiais sutrikusio intelekto žmonių rankdarbiais, kuriuos čia pat buvo galima ir įsigyti. Renginį atidarė ir sveikinimo žodį tarė Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis. Jis susirinkusiesiems sakė, kad dėmesys sutrikusio intelekto žmonėms parodo, kad mes visi esame viena bendruomenė.
Vis daugiau dėmesio teatrui
Šiais metais į renginį susirinko gausus būrys kolektyvų. Visi jie pristatė įdomius ir gerai sustyguotus spektaklius. Vienas iš dramos kolektyvų, kuris pasirodė scenoje, buvo „Šilutės vilties“ teatro trupė „Žvaigždutės“. Šis kolektyvas gyvuoja beveik 15 metų ir yra paruošęs 12 spektaklių. Pasak „Šilutės vilties“ pirmininkės Eglės Paulauskienės, visi kolektyvo nariai yra asmenys, turintys intelekto sutrikimų, o didžioji dauguma jų nelanko jokių įstaigų. „Žvaigždutės“ tikslas – padėti pajusti neįgaliems aktoriams savo vertę, atskleisti savo galimybes. Dalyvaudami teatro veikloje jaunuoliai pamiršta gyvenimiškus rūpesčius, neigiamas emocijas, mokosi savarankiškumo, atsakomybės jausmo.
„Teatro trupėje jie susiranda draugų, plečia akiratį, socialinę veiklą. Ne tik pats asmuo su negalia įsijungia į teatro veiklą, bet įtraukiama ir jo šeima. Pavyzdžiui, ilgus metus Ramūno mama Birutė Obrikienė su kitomis aktyviomis mamomis buvo ir yra nepamainoma idėjų kūrėja, nuostabių, labai charakteringų drabužių siuvėja, dekoracijų rengėja, gastrolių organizatorė.“
E. Paulauskienė sako, kad vaidindami neįgalieji pajaučia savo vertę, kitaip į juos pradeda žiūrėti ir šeimos nariai, bendruomenė. „Žmonės, stebėdami mūsų pasirodymus, turi puikią galimybę susipažinti su asmeniu, o ne tik matyti jo negalią.“
„Žvaigždutės“ aktoriai žiūrovams pristatė spektaklį, sukurtą pagal Oskaro Vaildo pasaką „Laimingasis princas“. Jie priminė susirinkusiesiems, kaip sunku kartais suprasti, kad jau esi laimingas.
Žiūrovai taip pat išvydo „Klaipėdos vilties“ teatro grupę „Drugelis“. Kalbėdama apie šios trupės istoriją, „Klaipėdos vilties“ pirmininkė Janina Tulabienė pastebi, kad meninė raiška visą laiką buvo mėgstama neįgaliųjų, todėl ir trupės ištakos siekia gana toli. „Ypač suaktyvėjo pradėjus talkinti režisierei Laurai Šakurskytei-Žilinskienei. Aktoriai įgijo daugiau patirties ir scenoje pradėjo jaustis gana drąsiai. 2014 metais „Klaipėdos viltis“ inicijavo projektą „Sveiks, svieteli margs“ ir K. Donelaičio 300 metinėms paminėti pastatė spektaklį pagal poemą „Metai“, kurio metu žiūrovai nukeliami į XVIII a. ir pamato sunkų būrų gyvenimą.“ Būtent šį spektaklį išvydo į „Aš esu!“ susirinkę žiūrovai. J. Tulabienė džiaugiasi, kad trupė buvo publikos šiltai priimta, sulaukė gausių ovacijų.
Visgi ne visų kolektyvų istorija turi gilias šaknis. „Panevėžio vilties“ teatro grupė „Kibirkštėlė vilties“ renginio svečiams dovanojo muzikinį spektaklį „Sparnai gerumo“, kuris, pasak „Panevėžio vilties“ pirmininkės Rasos Remeikienės, buvo parengtas šią vasarą, vos per 12 dienų, kurias aktoriai praleido drauge Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ organizuojamoje kasmetėje stovykloje. Kalbėdama apie savo kolektyvo pasirodymą, Rasa akcentuoja darbą repeticijose, kurį kartais galima prilyginti su Sizifo akmens ridenimu į kalną: „Kiekvieną dieną grupė repetuodavo po keletą valandų. Lauke švietė saulė, šalia ošė jūra, visiems taip norėjosi būti gamtoje, bet grupės nariai su didžiuliu užsidegimu repetavo, repetavo... Tai buvo sunkus ir įtemptas laikas jaunuoliams, turintiems intelekto negalią. Ne lengviau buvo ir jų šeimos nariams, tačiau nuoširdus ir atkaklus darbas davė rezultatų. Pirmas pasirodymas buvo sutiktas plojimais ir šiltais žodžiais.“
Efektyvi socialinės reabilitacijos forma
Janina Butkuvienė viena iš „Aš esu!“ renginio organizatorių pastebi: „Meninė sutrikusio intelekto žmonių saviraiška yra viena iš efektyviausių socialinės reabilitacijos formų. Tai nuostabus bendros kūrybos metas, kai akys dega, širdys dainuoja, o vaizduotei ir išmonei nėra ribų. Kai pasaulį galime apglėbti ir pagal save surikiuoti scenoje, uždegant savo ir kitų širdyse vilties kibirkštėlę bei tikėjimą savimi ir kitais.“
Teatras padeda skatinti asmenų su negalia saviraišką, planuoti užimtumą, suteikia galimybę realizuoti save, bendrauti. Visuomenė turi galimybę susipažinti su asmenų, turinčių negalią, gyvenimu ir jų galimybėmis, todėl akivaizdu, kad intelekto negalią turintis žmogus teatre labai dažnai gali daugiau, nei kartais atrodo žvelgiant iš šalies. Teatre mes visi galime pasijusti karaliais ir elgetomis. Vaidindami mes galime viską!
