Kalėdinio gerumo dvasia
Kauno krašto nefrologinių ligonių draugija „Kauno Gyvastis“, vienijanti žmones, laukiančius organo persodinimo operacijos, ir tuos, kurie gyvena su persodintais organais, artėjančių švenčių proga sumanė aplankyti ir nudžiuginti asmenis, kurių inkstai neveikia ir jiems atliekamos hemodializės procedūros. Kas kitas geriau supras ir atjaus, jei nei likimo draugai. Švenčių stebuklu kvietė patikėti „Kauno Gyvasties“ pirmininkė Irma Juodienė, organizacijos savanorė Aušra Degutytė, psichologė Jelena Lukoševičienė ir Vilhelmas Rutulis, dienai tapęs Kalėdų Seneliu.
Kompanija apsilankė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų ir Akių klinikų, UAB „B. Braun Avitum“ dializes atliekančiose įstaigose. Netikėti svečiai su artėjančiomis šventėmis pasveikino medicinos personalą, aplankė ir pabendravo su dializuojamais pacientais. Kauno klinikose šiuo metu dializuojama per 90 pacientų. Vieni netikėtus svečius pasitiko su šypsenomis ir eilėraščiais, kiti – įtariais žvilgsniais. Paaiškėjus, kad aplankė „savi“, iškart prabildavo draugiškiau. Irma Juodienė jau 17 metų gyvena su mamos dovanotu inkstu, ji džiaugėsi, kad susirinko šauni ir neabejinga kompanija, kuriai pavyko praskaidrinti nuotaiką ne vienam likimo draugui.
Hemodializės įstaigos UAB „B. Braun Avitum“ personalas ir pacientai pasidžiaugė įstaigoje veikiančiais „Kauno Gyvasties“ organizuojamais grupiniais psichologijos užsiėmimais, meno terapijos užsiėmimais. Per menines kalėdines dirbtuvėles pacientų rankomis pagamintos kalėdinės dekoracijos ir atvirukai padovanoti medicinos darbuotojams ir dirbtuvėlėse nedalyvavusiems pacientams.
Kalėdų Senelis Vilhelmas – laimės kūdikis
58 m. Vilhelmas Rutulis save vadina laimės kūdikiu. Vyrui prieš 9 mėnesius buvo persodintas donoro inkstas, kurio jis laukė beveik 3 metus, kęsdamas sudėtingas hemodializės procedūras. Vilhelmas pasakoja, kad jo žmona Audronė labai sunkiai išgyveno, kad vyrui tenka dializuotis ir jis nuolatos badomas storomis adatomis.
Vilhelmo ligos istorija prasidėjo seniai. Iš pradžių buvo nustatytas priešskydinių liaukų sutrikimas, jos išskirdavo kalį. Vyras susirgo akmenlige, dėl to trūko inkstas. Per operaciją pašalinta pusė inksto, atsitiktinai buvo aptiktas ir pašalintas piktybinis auglys. Pamažu Vilhelmo inkstų funkcija blogėjo, o 2013 m. buvo pradėtos ilgos ir varginančios hemodializės procedūros.
Vyras prisimena, kad žinią apie atsiradusį donoro inkstą priėmė ramiai. Jis jau buvo pripratęs prie įvairių operacijų ir procedūrų, todėl būsimos dar vienos operacijos nebijojo. Vilhelmas ir Audronė dėkingi donoro artimiesiems už sugrąžintą gyvenimą, jie džiaugiasi ir visais pritariančiais organų donorystei.
Atraskime savo kelią
„Į negalią turintį žmogų mes vis dar žiūrime su užuojauta, skausmu ir vis dar stengiamasi išlaikyti tam tikrą atstumą. O juk tai tokie patys žmonės, jie gali sportuoti, kurti, aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Dar XVIII a. Prancūzijoje buvo suvokta, kad negalia nėra kliūtis kurti meną ar realizuoti save visuomenėje. Svarbu atrasti savo kelią“, – sako psichologė Jelena Lukoševičienė. Moteris atkreipia dėmesį, kad pasaulyje žinomas ne vienas itin daug pasiekęs negalią turintis žmogus. Prisiminkime aklą amerikiečių dainininką Stevie Wonderį, stebinantį savo melodingu balsu, amerikiečių maratonų bėgiką ir triatlonininką Jimį Maclareną, kuriam amputuota koja žemiau kelio, Lietuvos parolimpiečius.
Svanorė Aušra sako, kad Kūčių ir artėjančių šv. Kalėdų proga visi gyvastiečiai nori nuoširdžiai pasveikinti negalią turinčius žmones, jų artimuosius ir globėjus, visus, kurie savo pastangomis, šiltu žodžiu ar šypsena padeda neįgaliesiems integruotis į visuomenę, jaustis reikalingiems ir būti savarankiškiems. „Linkime patikėti savo jėgomis, pasitikėti savo protu bei širdimi ir džiaugtis kiekviena gyvenimo diena.“
